Klientų užklausos

Laba diena .
Situacija tokia automobilis be nuomos ar be panaudos sutarties buvo suteiktas naudojimui treciam asmeniui. Vairuodamas automobili padare avarija kurioje buvo pripazintas kaltu, vairuotojas neatitiko civilines atsakomybes draudimo salygu,regreso budu 50% padarytos zalos reikia sudengti automobilio savininkui. Kaltininkas dalinai padenge jam suteikto automobilio remonto kastus. Ir nuo to laiko neiseina su juo susikontaktuoti del pilno atsiskaitymo uz padaryta zala ( tesiog ignoruoja zinutes,skambucius) buvo kreiptasi i servisa del automobilio atstatymo samatos sudarymo,registruotu laisku raginome kaltininka dalyvauti samatos sudaryme,bet jo nurodytu adresu laiskas taip ir nepasieke kaltininko ir buvo grazintas atgal i pasta. Neturint nuosavu lesu automobilio galutiniam remontui jis buvo parduotas uz zenkliai zemesne nei rinkos kaina. Ar galima tiketis teisiniu budu isreikalauti is kaltininko pinigu kuriu netekome del jo kaltes? Ir ar draudimo regreso budu reikalaujama suma galima teisiskai reikalauti is kaltininko ? ( automobilio perdavimo metu tiek jis tiek mes zinojome,kad neatitinka draudimo salygu)
Noretume pagalbos paruosiant dokumentus ieskinio iskelimui.

Sveiki,

Norime paruosti panaudos sutarti t.y. du broliai perleidzia panaudos pagrindu savo zmonoms nuomoti ir valdyti komercines patalpas tam tikram terminui.

Konsultacija, sutarties paruosimas ir/arba suredagavimus musu paruostos preliminarios sutarties.

Noretume tureti jau paruosta sutarti mazdaug geguzes pradzioje.

Galbut turite sablonu kuriu pagrindu galetume pradeti delioti.

Kaip atrodo konsultacijos kaina, sutarties suredagavimas ir t.t.

Randames Klaipedoje, bet manau galima viska tvarkyti ir nuotoliniu budu.

Pagarbiai,
Mindaugas

Sveiki ,noreciau konsultacijos..
su vyru esame susituoke ir turime 2 kudikius,jis is pirmos santuokos turi dar 2 vaikus .
Norime statytis nama ,ant zemes sklypo kuris yra pirktas pries santuoka. Kadangi namo statyboms pinigu didziaja dali duos mano tevai ,nenoriu ,kad nei vienas lopinelis namo atitektu mirties atveju jo vaikams,tik musu bendriems vaikams. Ka reikia daryti ,kad tiek zemes sklypas tiek namas kuri statysime neatitektu jo pirmos santuokos vaikams ? Aciu uz atsakymus .
Is pradziu masciau jog visa turta dovanoti mano tevams,o jie tada jau paliks ji man ,ar tokiu atveju imanoma issaugoti turta ?

Sveiki,

ieškome teisininko/ės konsultacijai dėl NT pirkimo pardavimo sutarties ir galimybės statytis tvorą.

Situacija trumpai tokia: 2022 sausio mėn. nusipirkome namą (oficialiai dvibutį) su bendra žeme (1/2 su kaimynais), tačiau pagrindinėje pirkimo ir pardavimo sutartyje buvo numatyta Naudojimusi žemės sklypu tvarka (ir ji įregistruota RC kaip naudojimosi žemės sklupu tvarkos nustatymo sutartis) ir bendraturčių susitarimai, žemės sklypas padalintas į dvi dalis, prisegti matavimai. Yra punktas, kuris teigia, kad bendraturčiai turi teisę nepriklausomai nuo kitų bendraturčių Žemės sklypo dalimi naudotis, jas valdyti, <...) ar kitu būdu disponuoti Žemės skypo dalimi.

Sklype pasistatėme segmentinę permatomą tvorą. Dabar kaimynas grąsina paduoti į teismą, nes jam tvora nepatinka ir mes jos nesuderinome. Teisiniai argumentai neaiškūs (kažkas apie tai, kad nesuderinus reikia tvorą atitraukti bent 1 metrą nuo jo sklypo, nors tvora ir saulės šviesos neužstoja), bet ruošiasi bet kokiu atveju užtampyti po teismus.

Ieškome teisininko/ės, kuris galėtų peržiūrėti Pirkimo pardavimo sutartį, naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarką ir išmanytų teises aktus dėl tvoros statymo ir galiausiai pakonsultuoti, ar ir dėl ko būtent kaimyan galėtų kreiptis į teismą ar kitas institucijas (pvz. statybos inspekciją), pakonsultuotų dėl tolimesnių žingsnių.

Sutartį atsiųsčiau el. paštu.

Pagarbiai,
Titas

Sveiki,

Mano situacija tokia, kad man padovanotam iš senelių padalintame sklype yra neįregistruotas ūkinis pastatas. Statybos leidimas ir projektas gyvenamajam namui bei ūkiniam pastatui buvo parengti dar 1982-1987m. laikotarpiu, panašiai tuo metu abu statiniai buvo ir pastatyti, tik namą seneliai įregistravo, o ūkinio pastato per nežinojimą kad reikia - ne. Todėl dabar padalinus tą sklypą viename liko gyvenamasis namas, kurį seneliai padovanojo mano tėvukui, o kita dalis su ūkiniu pastatu atiteko man.

Dabar šiame sklype šalia šio ūkinio pastato norių pasistatyti savo gyvenamąjį namą, tačiau architektas man nerengia projekto, nes sako jog kol sklype bus neregistruotu statinių, statybos leidimo naujajam tikėtina negausiu. Kreipiausi į matininkus jie parengė NT kadastrinių matavimų byla, su ja kreipiausi į Registrų centrą, tačiau įregistruoti šį statinį prašymą atmetė, nes neva nėra duomenų iš statybos inspekcijos apie statybų užbaigimą. Tada kreipiausi į statybų inspekcija jie mane pakonsultavo, kad kadangi statinys neypatingos kategorijos ir senos statybos 1987m., tai galima jį būtų Registrų centre įregistruoti pagal 2003 kovo 3 d. vyriausybės nutarimą nr.278 pagal kurį galima pateikti savivaldybės ar archyvo pažymą iš ūkinių knygų apie senos statybos statinius pastatytus iki 1989m. Kreipiausi į savivaldybę, ji mano prašymą nukreipė į Vilniaus regiono valstybės archyvą. Iš archyvo gavau atsakymą, kuriame yra 1987m. įrašas bet tik apie gyvenamojo namo statybas, matyt tuomet ten tam išraše pažymėtas buvo tik bendras projektas namo ir ūkinio pastato, o todėl kad atskirai nebuvo minimas ūkinis pastatas Registrų centras prašymą vėl atmetė. Dar po to bandė kreiptis į Registrų centrą tiesiai ir pati mano močiutė, kaip faktinė to neregistruoto ūkinio pastato savininkė/statytoja, kad jį užregistruoti jos vardu, bet tais pačiais argumentais Registrų centras atmetė ir jos prašymą, kad nėra archyvo pažymoje atskirai išskirta būtent to ūkinio pastato statyba, tik gyvenamojo namo.

Taip pat dar bandžiau kreiptis ir į Panerių seniūnija pati seniūnė patikino kad tokių archyvų jie neturi, patarė kreiptis į Trakų savivaldybę, nes 1987m., Trakų Vokės kaimas dar priklausė Trakų raj. Ten architektų skyrius irgi patikino mane kad tokių senų dokumentu ir išrašų jie neturės. Tai nebežinau daugiau į kokią instancija toliau kreiptis, pats Registrų centras nurodo savo atsakyme, kad jiems būtų kaip ir tinkamas teisinis pagrindas registracijai teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis.

Nekantriai lauksiu Jūsų atsakymo ir komentaro. Ačiū.

Laba diena,

Įmonėje turime situaciją, kad norime padidinti įstatinį kapitalą iš akcijų priedų (50 000 Eur) ir tuomet sumažinti įstatinį kapitalą ta pačia suma, t. y. 50 000 Eur, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšas. Klausimas, ar tokie sprendimai gali būti priimami viename akcininkų susirinkime ir kaip reikėtų notariškai tai sutvarkyti? Nors įstatinio kapitalo dydis galiausiai išlieka tas pats, bet turbūt tarpinis padidėjimas visgi turi būti registruojamas notariškai ir registrų centre? Ir sumažinus įstatinį procedūra kartojama? Ačiū iš anksto.