Advokatai, teisininkai Šiauliuose

Sveiki,
pardaviau 15 metų senumo automobilį, dabar gaunu tokį laišką:


2026 m. gegužės 1 d. iš Jūsų įsigijau Nissan Qashqai už 4400 €.

Automobilį apžiūrėjus autoservise buvo nustatyta, kad važiuoklės rėmas ir jos laikomosios dalys yra kiaurai prarūdiję. Matosi kiaurymės pačiame važiuoklės rėme, tokios didelės kad net ranka telpa. Serviso specialistai nustatė, kad automobilį tokioje būklėje yra pavojinga eksploatuoti ir kad korozija yra sena, susiformavusi dar iki automobilio pardavimo. Tokie rimti automobilio defektai turėjo būti nurodyti pardavimo metu, kadangi jūs nepranešėte apie juos, gavosi nuslėpti. Technikas sakė kad kiekvienos apžiūros metu pvz. kai keičiamas tepalas ar atliekami kitokie remonto darbai, yra nuimamos apsauginės plastmasės ir defektai akivaizdžiai matosi. Tai kyla klausimas, kodėl tai buvo nuslėpta, juk pagal dabartinius Lietuvos įstatymus parduodant reikia nurodyti automobilio rimtus defektus.

Preliminari remonto kaina, pasak autoserviso specialistų, gali siekti apie 1600euru, tačiau galutinę darbų kainą jie galės nustatyti tik pradėję remonto darbus, nes dėl didelės korozijos apimties iš anksto neįmanoma tiksliai įvertinti visų būtinų darbų. Remonto metu gali paaiškėti papildomi pažeidimai, atsirasti poreikis virinti ar keisti daugiau konstrukcinių elementų, taip pat dėl korozijos gali lūžti ar būti pažeistos kitos detalės, todėl galutinė remonto kaina gali būti didesnė. Todėl jie nurodė tik dalių kainas be remonto darbų - 810 eurų, o remonto darbai gali kainuoti apie 800 euru.

Pirkimo metu apie šiuos defektus nebuvau informuota, jie nebuvo nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje ir įprastos apžiūros metu nebuvo pastebimi. Prie šio laiško pridedu autoserviso raštą dėl keistinų dalių (neįtraukiant darbų kainos) ir nuotraukas, įrodančias stiprius automobilių defektus, dėl kurių yra nesaugu jį eksploatuoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis dėl parduoto daikto trūkumų, prašau per 14 kalendorinių dienų nuo šio laiško gavimo pasiūlyti sprendimą:

kompensuoti 1600 € automobilio remonto išlaidų, arba
susitarti dėl kitokio abiem pusėms priimtino sprendimo.
Jeigu per nurodytą terminą nepavyks susitarti, planuoju ginti savo teises teisme ir prašyti atlyginti ne tik nuostolius, bet ir bylinėjimosi išlaidas.

Tikiuosi, kad šį klausimą pavyks išspręsti taikiai.

Kreipiuosi dėl būsenos, kurią man sukūrė sprendimais po autoįvykio 2024-11-01 Gedimino - Šiaulių g. sankryžoje, Radviliškyje. Pasijutau esąs visiškas idiotas, taigi pensininkas, negalintis nieko suprasti ir susigaudyti. Ne tik žmogiškuoju aspektu, bet ir teisiškai, tokie veiksmai prilygsta melui. Nepadarius nei vieno KET pažeidimo, man primetė kaltę. Jaučiuosi pažemintas ir sugniuždytas.
Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2025 m. liepos 1 d. iškreipė mano Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ir proceso teisės pažeidimų atitikimą ANK 658 ir 662 straipsnių reikalavimams, kuriais rėmiausi. Gal dėl disponuojamos viršenybės taip daroma?
Iš eilės. Nutartyje deklaruojama, kad „...nustatė:“. Tas reiškia „išaiškinti, patvirtinti faktais“, tačiau toje dalyje nieko panašaus nepateikta. Priešingai, tik perrašyti teismų priimtų nutarimų ir nutarčių tekstai, be paties Aukščiausiojo Teismo vertinimo. Po to seka deklaravimas „Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. Narbuto prašymą atsisakytina priimti“. Šioje dalyje aiškinami įstatymų straipsniai, prieštarauja pačiam įstatymui. Aiškinimai peržengia teismo, nors ir Aukščiausiojo, įgaliojimus. Be šių aiškinimų, pateikiami melagingi teiginiai iš mano „prašymo“. Nurodoma, kad „Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis).“ Pastaruoju sakiniu melagingai tvirtinama, kad jų nėra (neskaito, bet neigia), nekonkretizuojant kokių ir kaip. Tarp pastarųjų dviejų sakinių išradingai praleidžiamas tekstas iš ANK 662 straipsnio 2 dalies, kurį pateikiu skliaustuose („...teismas ar institucija, kurių įsiteisėję nutarimas ar nutartis... ...byloje ginčijami, ginčijamų nutarimų ar nutarties... ...esmė, jais nustatytos bylos aplinkybės;“), esminis mano prašymo turinio patvirtinimui, o AT-eismui kliudantis diskredituoti mano prašymą, toliau tvirtinant „Pažymėtina, kad nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą... Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria, faktinių aplinkybių nenustatinėja (nurodoma ANK 662 straipsnio 13 dalis). Melas, nes pagal šį straipsnį nagrinėjama jau atnaujinta administracinio nusižengimo byla ir jame, priešingai, nei AT teigia, „...teismas yra susaistytas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių...“. Be įvykio aplinkybių nebus ir materialiosios bei proceso teisės pažeidimų. Paties prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priėmimo klausimą rašytinio proceso tvarka sprendžia iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija (ANK 662 straipsnio 4 dalis) pagal ANK 662 straipsnio 5 dalyje nurodytas 6-šių punktų atmetimo sąlygas. Nutarties „nutarimo“ dalyje: „Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašyme nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų, nustatytų ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte, buvimą, todėl prašymą atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį ANK 662 straipsnio 2 dalies reikalavimų (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas)“. Pastarajame sakinyje, kuris cituojamas iš nutarties, melagingai teigiama, kad nepateikta teisinių argumentų, nors tokie yra mano prašymo 2-me puslapyje trečioje pastraipoje (neskaito, jau minėjau, ir jų nepateikė Nutarties „nustatė:“ dalyje), akivaizdi insinuacija. Papildomai mano išaiškintos byloje ginčijamų nutarimų ir nutarčių nustatytos aplinkybės, bet ne atkartojimas, kaip AT teigia. ANK 662 straipsnio 2 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai (taip pat neskaito, veikiausiai taip reikia!) parašyta, „...teismas ar institucija, kurių įsiteisėję nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje ginčijami, ginčijamų nutarimo ar nutarties priėmimo data ir esmė, jais nustatytos bylos aplinkybės; šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai rgumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą;...“. Pagrindinė autoįvykio aplinkybė tai, kad surašant protokolą tyrėjas Gintautas Palaitis be išankstinio nagrinėjimo! kaltu pripažino tik vieno automobilio RENAULT TWINGO valst. Nr. HZA 475 vairuotoją Amalijų Steponą Narbutą, nepažeidusį nei vieno KET punkto (įrodyta), nors dalyvavo du automobiliai, ir nenagrinėjo dalyvavusio kito automobilio Mazda 3, valst. Nr. DRO 130, vairuotojos Audronės Sirusienės, pažeidusios KET 160, 161, 162 punktus. Tuo tyrėjas Gintautas Palaitis padarė esminį proceso teisės pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų teisenos principą, 566 str. 1 dalį (nurodyta, kad pateikta skunde, aukščiau), „...vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso...“, nesilaikydamas jų, ir neteisėtai apkaltino administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalimi, įvykdydamas esminį materialiosios teisės pažeidimą, pritaikęs ne pagal paskirtį KET 157 punktą (nereguliuojamom sankryžom). Toje vietoje privalu stabtelėti ir įsidėmėti, kad KET yra įstatymas. Jis yra toks, koks yra ir manipuliuoti juo, kaip kortomis, nekorektiška, nes prieštarauja teisei. Todėl, jei KET 157 nustato važiavimą per lygiareikšmių kelių nereguliuojamas sankryžas, vadinasi negalima juo apkaltinti pažeidus važiavimą per reguliuojamą sankryžą, be to nesutrikdžius eismo iki išvažiavimo iš sankirtos nustatyta kryptimi, pozicijos (KET 161 ir 162 punktai). Nesinaudoja pamokymu vadovautis visuma, nors KET taisyklėse yra ne vienintelis 157 važiavimui per sankryžas (beje, nereguliuojamas) nustatyti, tuo atskleidžiant nepakankamą KET žinojimą. Tokio akibrokšto niekas nesupras, taip, kaip mėginimo „valgyti sriubą su šakute“. Pareigūnui ir teisėjui tai turi būti suprantamiau, nei bet kam kitam. Be to, kad sprendimų apskundimo pakopose būtų lengviau teismams apsispręsti dėl neteisingai nurodyto trenkusio automobilio, pareigūnas Gintautas Palaitis pateikė ir apkarpytą vaizdo įrašą. Be antro plano perspektyvos, kuriame aš mačiau laisvą pirmą juostą, o antroje juostoje, sukantį į kairę priešpriešinį automobilį, iš už kurio staiga į pirmą juostą pervažiuojantį automobilį Mazda 3, valst. Nr. DRO 130, ir skubantį į sankirtą su kliūtimi (RENAULT TWINGO valst. Nr. HZA 475, mano automobilis), KET 160 pažeidimas. O tai jau kriminalas. Vienok ir AT, sekdamas pareigūno tyrėjo Gintauto Palaičio išradingumu suklastoti aplinkybių esmę be invazijos į teisės akto (KET 157) iškraipymą (aprašyta aukščiau), bei vaizdo įrašo apkarpymu, ėmėsi analogijos, tik jau su teisės akto (ANK 662) turinio redakcijos lokaliu perredagavimu (tyčia, neapdairumu nepavadinsi). Nutartyje, aiškinant „aplinkybėms“ tinkamesnę straipsnio redakciją, tiesiog praleido, neįrašė sakinio, kuriuo teismas yra susaistytas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.
Toliau AT nutartyje, „atrankos kolegija, susipažinusi su pareiškėjo prašymu bei bylos dokumentais, pažymi, kad pareiškėjas atkartoja apeliacinio skundo argumentus, kuriais neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Pateikdamas sau palankų situacijos vertinimą, teigia ne jis pažeidęs KET 157 punkto reikalavimus. Anot pareiškėjo, kita vairuotoja - A. Sirusienė, pažeidė KET 160, 161, 162 punktų reikalavimus, nes „sankryžoje sukant į kairę ir degant žaliam šviesoforo signalui jį turėjo praleisti“, tačiau to nepadarė (tokių melagingų AT insinuacijų mano skunduose nėra. Tam atvejui esu nurodęs tik KET 160, draudžiantį įvažiuoti į sankryžos sankirtą, jei yra kliūtis, ir KET 161 privalo duoti kelią, išvažiuojančiam iš sankirtos). Šiuos pareiškėjo „faktinio pobūdžio“ argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo? ir pateikė motyvuotas išvadas. Dar kartą juos vertinti, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nėra pagrindo“. Yra perteklinis ir iškreiptas, kadangi ir Apeliacinės instancijos teismas nesolidžiai pasireiškė prisimeluodamas, be aukščiau pateiktų įrodymų ir objektyvių argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, kurį AT vertina kaip „atkartojimą“, tvirtindamas, kad kito automobilio vairuotojos A. Sirusienės skirtingi, ir abiem atvejais melagingi bei objektyviai nepagrįsti (nerealūs), parodymai yra nuoseklūs, bei, kad A. Sirusienės automobilis „...jau buvo įvažiavęs į sankryžos vidurį...“ melagingas, ir yra mano prašymu atnaujinti bylą ginčijami pagal ANK 662 str. 2 dalį ir susaistyti su Aukščiausiuoju Teismu pagal ANK 662 str. 13 dalį. Todėl ir teigimas AT nutartyje, kad „Pateikdamas sau palankų situacijos vertinimą jog ne jis pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, o kita vairuotoja - A. Sirusienė, pažeidė KET 160, 161, 162 punktų reikalavimus...“ yra perteklinės pastangos klastoti sprendimo turinį, nes tai atitinka važiavimo per reguliuojamą šviesoforu sankryžą pagal KET 167 straipsnį taisyklę. Bet kieno bandymas keisti Įstatymo turinio redakciją yra nusikalstamas veiksmas, o jo pritaikymas ne pagal paskirtį yra esminis materialiosios teisės pažeidimas. Tai tik papildomas aiškinimas prie to, kas pateikta 2025.06.23. mano prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ir proceso teisės pažeidimų. Visi teismų ir ne teismo tvarka priimti sprendimai, kuriuose tik deklaruojama, kad aš, Amalijus Steponas Narbutas, esu padaręs administracinį nusižengimą, pažeisdamas KET, yra rašinėlių pobūdžio, nes nepateikta jokių objektyvių faktų juos pagrįsti. Tik melagingai, atkakliai tvirtinama, kad trenkęs automobilis yra RENAULT TWINGO be jokių įrodančių faktų, nes objektyvūs įrodymai nurodo, kad trenkęs automobilis yra Mazda 3, valst. Nr. DRO 130, vairuojamas Audronės Sirusienės. Jei būtų išnagrinėję ir ištyrę, kaip teigia žodžiais, tą būtų aiškiai pamatę vaizdo įraše, aš tik padėjau išryškinti trenkimo faktą, pateikdamas dvi papildomas fiksuotas vaizdo pozicijas iš to paties vaizdo įrašo, leidžiančias suprasti apkarpyto vaizdo netektį. Kaip ir pateikta mano prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, dėl esminio materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, 2024 m. lapkričio mėn. 6 d. 14 val. 42 min. Nr. 81-ANR_P1713-2024 administracinio nusižengimo protokolas, surašytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Gintauto Palaičio, pateiktas su esminiais materialiosios ir proceso teisės pažeidimais. Jie turėjo įtakos tolimesniuose teismų sprendimuose, mano papildyta su įrodymais. Iškyla akivaizdus šališkumo faktas Audronės Sirusienės naudai, neatsitiktinai akcentuojant Šiaulių Apygardos Teismo NUTARTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU, neabejotinai nukreiptas LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJAM TEISMUI, kad viskas tvarkoj. Įdomu, už kokius nuopelnus Lietuvai Audronė Sirusienė taip ginama, kad pasitelkiamas net Lietuvos vardas, tos Lietuvos, kurios vardas mano vardu paskelbtas tarptautiniame lygmenyje 38 kartus (kataloguose, internete, galerijose)? O mane, tikriausiai, dėl to baudžia. Keistas aplinkybių susikirtimas?