1
2
Planuojant namų aplinką, įprastai numatoma ir žalioji zona – derinant su kitais augalais ar be jų, galima susikurti puikią poilsio ir laisvalaikio vietą visai šeimai.
Jeigu žolės sodinimas yra jūsų planuose ir nežinote, kaip paruošti žemę vejos sodinimui bei nuo ko pradėti, jums pravers vejos sodinimo patarimai – jais ir dalinamės.
Sklypo paruošimas vejai
Tinkamas žemės paruošimas vejos sodinimui yra viena svarbiausių gražios vejos sąlygų. Atmestinai ar skubotai atlikti vejos paruošimo darbai gali tapti susikaupusio vandens, netolygios vejos ar kitokių trūkumų turinčios vejos priežastimi. Dirvos paruošimas vejai turi būti atliekamas keletą mėnesių iki planuojamo sėklų išbarstymo, kadangi dirvai reikia laiko susigulėti.
-
Nusimatę jums priimtiniausią laiką, kada geriausia sodinti veją, atidžiai apžiūrėkite ir įvertinkite zoną, kurioje planuojamas žalios vejos įrengimas. Jeigu pastebite, kad vejos įrengimo vietoje yra linkęs kauptis vanduo, pasirūpinkite sklypo drenažo sistema.
-
Įvertinkite dirvą, jos struktūrą. Galbūt dirvai trūksta tam tikrų medžiagų ir ją reikia jomis papildyti? Viršutinis derlingos žemės sluoksnis turi būti ne mažesnis nei 10 cm.
-
Nuo vejai paskirtos zonos nurinkite matomus akmenis, grumstus, sunaikinkite piktžoles. Jeigu dirvą papildysite nauja žeme, ją paskleiskite tik sulaukę joje esančių piktžolių sėklų sudygimo – šitaip piktžoles išrinkti bus paprasčiau nei nuo išlygintos dirvos. Dirvožemį išlyginkite grėbliu grėbdami skersai – išilgai, tada palaistykite, leiskite dirvai išdžiūti ir procesą vėl pakartokite. Po lyginimo grėbliu, dirvą reikia suvoluoti.
-
Išsiaiškinti, ar dirva paruošta tinkamai, galima ant jos atsistojus – jeigu ši neįsispaudžia daugiau nei 1- 2 cm, reiškia, kad vejos įrengimo etapai atlikti tinkamai ir po keleto mėnesių bus galima berti sėklas.
-
Vejos įrengimo darbų daug ir jiems atlikti reikia nemažai laiko, kantrybės ir pastangų, tad jeigu jūsų įrenginėjama žalioji zona didelė, mechanizuotas vejos įrengimas jums būtų puiki išeitis.
Vejos sodinimas
Rinkdamiesi vejos rūšį, pastebėsite, kad jų yra įvairių rūšių ir galima rinktis pagal spalvą ar net augimo greitį. Visgi svarbiausia, į ką reikėtų atkreipti dėmesį – tai funkcinė vejos paskirtis bei jūsų pačių laistymo dažnumo galimybės, kadangi skirtingoms vejos rūšims ir vandens reikia nevienodai. Tad užsiėmusiam žmogui išsirinkus lepią, dažno laistymo reikalaujančią rūšį, vejos priežiūra atneš daug rūpesčių.
Rekomenduotina rinktis ne vienos rūšies sėklas, o sėklų mišinius – taip užsitikrinsite, kad žaliasis kilimas atrodys gražiai iki pat rudens.
Geriausias vejos sodinimo laikas – ruduo (rugpjūčio vid. - rugsėjo pab.) ir pavasaris (balandžio vid. – gegužės pab), priklausomai nuo to, kada planuojama ruošti dirvą. Į rudenį paruoštą dirvą berti sėklas galima pavasarį, dirvai įšilus nuo 8 laipsnių. Žolės sėjimas rudenį palankus, jeigu dirva buvo lyginama ir voluojama pavasarį ir dar nėra šalnų.
Jeigu norite greito rezultato ir planuojate per dieną paruošti dirvą, o per kitą – išberti sėklas, galite labai nusivilti: rezultatas gali neatitikti lūkesčių, o vejos įrengimo kaina išaugti, tvarkant akivaizdžius trūkumus.
Vejos apželdinimas pradedamas grėbliu lengvai išpurenant dirvą. Kaip sėti žolę, pasirinkite atsižvelgdami į apželdinamos teritorijos plotą. Mažesnėm zonom sėklas kuo puikiausiai pavyks išberti rankomis, didesnėm teritorijom pravers barstytuvas. Jeigu jūsų pasirinkimas – žolės sėjimas rankomis, mažesnes sėklas sumaišykite su smėliu, kad būtų patogiau barstyti, o ir lengviau tolygiai paskirstyti po dirvą. Tolygiam sėklų paskirstymui, dalį sėklų užsimoję išberkite žingsniuodami įstrižai vejos, likusias sėklas – išilgai. Išbėrę, sėklas lengvai grėbliu įterpkite į žemę per 1 cm, tada suvoluokite 100 kg sveriančiu volu.
Kad neišplautumėte sėklų, pirmąjį apsėtos dirvos laistymą atlikite itin atsargiai, smulkiais lašeliais.
Vejos priežiūra po įrengimo
Nesudygusią veją reikia laistyti nuolat – ryte ir vakare, apie dvi savaites. Kol sėklos dar nėra sudygusios ir nėra susiformavusi tvirta šaknų sistema, laistykite švelniai, smulkia dulksna. Naujos vejos laistymas turi būti negausus, žemės negalima permirkyti.
Sudygus vejos sėkloms, laistymą retinkite iki 3-4 kartų per savaitę. Vejai visiškai sudygus, veja laistoma jai išdžiūvus. Per dažnai ir gausiai laistoma net ir visiškai susiformavusi veja negaus pakankamai deguonies, ims gelsti.
Pirmasis vejos šienavimas vyksta žolėm pasiekus 8-9 cm. aukštį. Keletą šienavimų veją pjaukite palikdami žolę ilgėlesnę.
Vejos tvarkymas neapsiriboja vien laistymu ar pjovimu – veją reikia ir patręšti. Veja tręšiama 3-4 kartus sezono metu, jeigu trąšos lėto veikimo, gali užtekti ir 2 kartų. Atsižvelgiant į metų laiką, veja tręšiama skirtingomis trąšomis. Pavasarį reikalingos kompleksinės trąšos, savo sudėtyje daugiau turinčios azoto – taip skatinamas augimas. Vejos tręšimas rudenį reikalingas ruošiantis šaltajam metų laikui. Kad vejos šaknų sistema ir atsparumas sustiprėtų, rudenį veja tręšiama su kalio ir fosforo turinčiomis kompleksinėms trąšomis. Pirmą kartą patręšti naujai įrengtą veją galima po pirmojo nušienavimo.
Tręšiama tuo pačiu metodu kaip ir beriant sėklas.
Galima išskirti ir kitus darbus, kurie atliekami visiškai susiformavusiai vejai prižiūrėti. Vejos priežiūra pavasarį yra išskirtinė dėl taikomų samanų naikinimo, iššukavimo (grėbimas vėduokliniu grėbliu), veltinio iššukavimo, vejos aeravimo (aeratoriumi arba šakėmis pradurstomas visas vejos plotas) metodų, kuriuos taikant, šakninė sistema gauna daugiau deguonies, paruošiama geresniam trąšų įsisavinimui.
Vejos priežiūra rudenį labai panaši, galima taikyti tuos pačius metodus, nors jie efektyviausiai veikia pavasarį. Rudenį patartina šienauti tik itin aštriais peiliais, taip pat juos nuleisti kiek žemiau, kad žolė liktų 2-3 cm aukščio. Atšipę peiliai nutraukia žolės viršūnes ir ši ima ruduoti, neatsistato taip greitai kaip pavasarį, kadangi augimas rudenį sulėtėja. Baigiantis rudeniui, veją pjaukite palikdami apie 4-5cm aukščio žolę, ant jos negali likti prikritusių lapų, nupjautos ir nesugriebtos žolės. Svarbu, kad vejos priežiūros darbai būtų vykdomi esant sausiems orams ir sausai žolei.
Žiemos laikotarpiu taip pat galima pasirūpinti veja: patartina nevaikščioti per sniegu nuklotą žolę, neversti ant jos nukasto sniego – išvengsite įvairių grybelinių ligų, parudavusios žolės.
