Atėjau pas Sandrą, kai mane buvo apėmusi visiška apatija visiems ir viskam. Šiuo metu narpliojam asmeninį bagažą, aiškinamės dėl ADHD ir OCD. Sandra yra prisitaikanti prie žmogaus, todėl su ja labai lengva bendrauti. Ji - tai tavo slapta draugė, kuriai nieko nebijai pasakyti, norisi viską išsipasakoti ir taip nusikratyti naštos. Sandra visada skirs laiko tiek, kiek reikia - minučių neskaičiuos. Dvejoji ar kreiptis? Nesijauti savo kailyje? Nesijauti "normalus"? Kamuoja liūdesys ar net apatija? Esi desperacijoje? Rekomenduoju pasikalbėti su Sandra :)