Į sesiją atėjau su gana painiu kamuoliu - dalis klausimų buvo apie darbą ir komandą, dalis grynai asmeniniai, ir pati nelabai supratau, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas. Kas man buvo svarbiausia: Evelina nė karto nepasakė, ką man daryti. Iš pradžių net buvo nejauku dėl to - esu įpratusi, kad pokalbis baigiasi sprendimu. Bet ji tiesiog uždavinėjo klausimus, ir kažkuriuo momentu pati pasakiau garsiai tai, ko iki tol nebuvau suformulavusi. Paaiškėjo, kad tikroji problema visai ne ten, kur maniau ją esant. Antras dalykas - po sesijos negavau nei plano, nei namų darbų, kas man buvo kaip vadovei palengvėjimas negavus dar šūsnio užduočių. Evelina nepateikė nė vieno savo atsakymo ir nesudarė jokio plano „ką daryti toliau". Tik klausimai - bet tokie tikslūs, kad pati pamačiau, kur esu ir kas iš tikrųjų negerai. Po sesijos likau aiškiai supratusi ką daryti toliau. Tai reta ir labai stipru. Ačiū.