2
3
Nr. 1 Lietuvoje vis dar yra mūriniai namai. Daugelis juos vertina kaip tvirtesnius, ilgaamžiškesnius, tačiau sparčiai daugėja ir pasirinkusiųjų karkasinius namus. Pagrindinės priežastys – jų konstrukcija yra patikima, statybinės medžiagos santykinai pigesnės ir tokio tipo namai pastatomi vos per sezoną ar net greičiau. Karkasines konstrukcijas renkasi vokiečiai, amerikiečiai, kanadiečiai ir skandinavai. Tad nagrinėjame karkasinių namų tipus, pagrindinius statybų etapus ir niuansus, aptariame karkasinių namų privalumus, trūkumus bei kainas.
Karkasinių namų tipai ir jų statybos ypatumai
Visų prima reikėtų paminėti, kad karkasiniai namai skirstomi į kelias rūšis:
- karkasinius, surenkamus statybų vietoje;
- karkasinius-skydinius, kai konstrukcijos kartu su apšiltinimu, apkalomis pagaminamos gamykloje (konstrukcijų baigtumas – apie 50 proc.);
- karkasinius-modulinius, kai paruošti moduliai atvežami ir sujungiami (konstrukcijų baigtumas – iki 80 proc.).
Mūsų šalyje vyrauja vieno aukšto karkasiniai namai, tačiau technologija leidžia pastatyti ir 2–3 a. namus.
Statant karkasinius namus, naudojama daug įvairių medžiagų, tad labai svarbu pasirinkti kokybiškas, lemsiančias visos konstrukcijos ilgaamžiškumą medžiagas. Statant karkasinius namus pasirenkama džiovinta kalibruota mediena, dažniausiai – spygliuočių medžių.
Medžiagos turi būti kruopščiai, atidžiai sujungiamos: tai padidins konstrukcijos sandarumą, neleis susmukti šiltinamosioms medžiagoms.
Karkasiniams namams būtina gera ventiliacija, sauganti apdailos ir izoliacines medžiagas nuo garų kaupimosi. Patariama derinti ir rinktis vieną bendrą šildymo/vėdinimo sistemą.
Statybų technologija – gana nauja. Karkasiniai namai ypač populiarūs Vakaruose, tačiau Lietuvoje ši statybų technologija – dar pakankamai nauja, tad ne visi meistrai turi pakankamai kompetencijos kokybiškai pastatyti karkasinį namą. Tačiau to tiesiog daugiau dėmesio reikės skirti meistrų paieškai, atrankai ir rekomendacijoms.
Karkasinio namo statybos eiga
Karkasinių namų statybą galima suskirstyti į šiuos pagrindinius etapus:
- Sudaroma statybų sąmata.
- Gaunami visi reikiami leidimai.
- Rengiamas namo projektas.
- Atliekami visi būtini žemės darbai. -Kasami ir įrengiami pamatai.
- Įrengiamas drenažas.
- Renkama namo konstrukcija, t. y. pagrindinis karkasas.
- Įstatomi langai bei durys.
- Į namą įvedamos komunikacijos.
- Karkasas apšiltinamas termoizoliacinėmis medžiagomis.
- Tvirtinamos garų bei vėjo izoliacinės membranos.
- Tvirtinamos išorės sienų apdailos medžiagos: plokštės, dailylentės, galima ir tinkuoti.
- Atliekama vidaus apdaila.
- Montuojama vidaus įranga, sustatomi baldai.
- Tvarkomas eksterjeras.
Karkasinio namo privalumai
- Greita karkasinių namų gamyba. Turint projektą, visus reikiamus leidimus ir kt., karkasinį namą galima pastatyti vos per 3 mėn. (kartu su medžiagų ruošimu ir karkaso surinkimu). Statant karkasinį-skydinį namą, darbai baigiami ir dar greičiau. Daugiau resursų turinčios įmonės pagrindinius darbus atlikti žada per 2 sav., tačiau visgi ilgiausiai užtrunka stogo dengimas, langų montavimas, išorės apdailos darbai ir kt.
- Mažesnė, lyginant su kitų konstrukcijų namais, statybų kaina. Pirma, palyginus su mūrinio, karkasinio namo pamatai yra pigesni. Karkasiniai namai yra lengvi, pamatams tenka nedidelė apkrova, tad tuo pačiu pakanka siauresnių, paprastesnių ir pigesnių pamatų.
- Šiluma ir energijos tausojimas. Skiriant pakankamai dėmesio sandarumui, karkasiniai namai yra šilti ir jaukūs. - Pasirinkus kokybiškas konstrukcines medžiagas, karkasinis namas gali atitikti A ar net A++ energinio sertifikavimo klasę.
- Vis geresnis pritaikomumas lietuviškam klimatui. Anksčiau karkasiniai namai dažnai būdavo įvardijami kaip ne visai tinkantys lietuviško klimato sąlygomis. Tačiau jie plačiai paplitę Vakaruose (pavyzdžiui, JAV, Kanadoje), Vidurio Europoje, Skandinavijoje. Karkasiniai-skydiniai namai dominuoja JAV ir Kanados rinkoje (85 proc.), Skandinavijoje (70 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (50 proc.).
Karkasinio namo trūkumai
- Sudėtingesnė konstrukcija, lyginant su mūro/plytų. Karkasinių namų konstrukcija yra gana sudėtinga, todėl surinkinėjant karkasą svarbu atsižvelgti į technologinius ypatumus. Reikėtų rinktis patikimus projektuotojus, kurie tiksliai apskaičiuos pamatams tenkančias apkrovas, naudojamų medžiagų savybes, tarp jų – ir elastingumą.
- Dažnesnis kapitalinio remonto poreikis. Mūriniai, rąstiniai namai be didesnių fasado rekonstrukcijų gali tarnauti ir 100 metų, o karkasiniams namams po 25 – 30 m. eksploatavimo gali prireikti kapitalinio remonto, kurio metu reikės pakeisti termoizoliacines medžiagas, izoliacinę plėvelę, fasado apdailos medžiagas. Pati konstrukcija gali tarnauti labai ilgai.
- Didesnė gaisro, kenkėjų, pelėsio (puvinio) rizika. Karkasinio namo rėmo pagrindinė konstrukcinė medžiaga – mediena. Kuo ji geriau išdžiūvusi, tuo degesnė. Tačiau gaisro tikimybę galima sumažinti tinkamomis nedegiomis izoliacinėmis medžiagomis, taip pat naudojant sudėtyje tirpiklių neturinčius nedegius impregnantus. Dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, netinkamai sumontuoto stogo, medinės karkasinio namo konstrukcijos gali pradėti pelyti, todėl reikia ne tik pasirinkti tinkamus antiseptikus, bet ir vengti statybų broko. Pasirinkus prastesnės kokybės, pigesnes termoizoliacines medžiagas (pvz., putas) gali nepavykti išvengti graužikų invazijos.
- Prastesnė garso izoliacija. Karkasiniai namai pasižymi prastesne garso izoliacija, lyginant su mūriniais ar plytiniais namais, tad pasirinkę karkasą, girdėsite stipresnius vėjo gūsius ir liūtis. Jei arti namo driekiasi geležinkelis ar intensyvaus eismo kelias, reikėtų pasidomėti triukšmą geriau izoliuojančiomis medžiagomis. Statant karkasinį namą mažame (pavyzdžiui, 4–6 arų) sklype reikėtų prisiminti, kad, esant prastai izoliacijai, bus sudėtinga garsiai klausytis muzikos.
