Klientų užklausos

Sveiki, turim tokią bėdelę. Sūnui 20 metų, šiais metais buvo pakviestas šauktinių sarašuose. Pirmą kartą nepasirodė, gavo minimalią baudą, susimokėjo. Tada paraginau, kad nueitų pasitikrint sveikatą ( sakau niekur nedingsi, nes baudas skirs ir skirs, eik! Tuo labiau kad turi ligų, sakau gal atidės ). Šiandien birželio 26d. jau skambina man ir sako žinok sakė sveikas, su tokiom ligom tik nardyt ir šokinėt su parašiutu negalėsi! Paskirtas tarnaut liepos 3d. lygiai per savaitę turi susiruošti! Ar čia normalu? Nors lape parašyta, kad sprendimą galima skūsti mėnesį. Turi žmogus darbą, sako geriau mokėčiau baudas. Labai nenori eiti tarnaut, gal vėliau dar kokius metus kažkaip atidėt, truputį labiau subręstų, suvyriškėtų. Dar pridavęs į profesinę mokyklą dokumentus, būtų pasimokęs. Bet ir dėl to nenukelia tarnybos, nes motyvuoja tuo kad su mokykla sutartis tik nuo rugsėjo pirmos, o dabar tik dokumentai priduoti. Ir reikėjo pasakyt prieš sveikatos tikrinimasi. Šito nežinojom. Noriu paklausti ar yra šitoje situacijoje kažkokia išeitis, kažkaip atidėti visą šitą reikalą. Ačiū

Laba diena, reikalinga profesionaliai išversti santrauką į lenkų kalbą

Naujasis istorizmas - kategorija, iš pamatų išjudinusi XX a. pabaigos lietuvių ir latvių prozos pasaulį ir nedalomai susijusi su esminėmis tematinėmis, struktūrinėmis ir stilistinėmis romano permainomis. Naujas istorijos perrašymas visų pirma siejosi su autorių siekimu atkurti autentišką praeitį per individualią patirtį, sureikšminant ne tiek praeities istoriją, kiek pačią psichologinę tikrovę, praeities štrichus žmogaus sąmonėje. Galima sakyti, kad XX a. pabaigos lietuvių ir latvių proza kaip niekad anksčiau veržliai ėjo tokio ,,autentiškojo” istoriškumo keliu - ypač devintojo-dešimtojo XX a. dešimtmečių baltų literatūroje suklestėjo memuarinė proza, dokumentinis romanas. Tragiški atsiminimai apie sovietinius lagerius Sibire, represijas Lietuvoje ir Latvijoje po Antrojo pasaulinio karo ir partizanų kovas tapo bene skaitomiausiomis to laikotarpio knygomis.

V. Adomėno ,,Kas apverks jų dalią“, Alės Rūtos ,,Vargingos tėvynės vaikai“, I. Grebzdės ,,Inga“ – romanai, kurie jungiasi į vieną platų, traumos ir kolektyvinės atminties diskursą, reprezentuojantį skaudų XX a. lietuvių ir latvių tautų gyvenimo tarpsnį. Juose daugiausia susitelkiama ties tremties ir rezistencijos tema, kuri daugybę dešimtmečių cenzūros ir kitų valstybinių institucijų buvo įšaldyta. Aktualios tremties, rezistencijos bei emigracijos temos šiuose kūriniuose glaudžiai susijusios su asmeninės ir kolektyvinės traumos patirtimis, esminių struktūrų pažeidimo išgyvenimais - įprastos socialinės ir kultūrinės tvarkos lūžiu, vertybių, grupinio tapatumo, kolektyvinio pasididžiavimo pagrindų pakirtimu, bendrų ribų tarp tvarkos ir chaoso, šventumo ir pasaulietiškumo, gėrio ir blogio sunykimo refleksijomis, identiteto krizės pajauta. Sovietinė okupacija lemia šiurpias Baltijos tautos žmonių tremtis į Sibirą, ir iššaukia rezistenciją – pasipriešinimą, į kurį stojama siekiant apginti pamatines bendruomenių vertybes, tautinį orumą ir žmogiškąją savigarbą.

Kauno r., Domeikavoje Įstiklintos terasos šlaitinio stogo stiklą reikia išklijuoti apsaugine nuo saulės plėvele: 8 vnt.tarpai po 74 cm pločio ( 5 cm tarp jų-aliuminio profilis) ir 347 cm ilgis.Apytiksliai viso: 21 m2.
Plėvelės dar neišsirinkome ir nenupirkome, tad prašau pasiūlyti savo praktikoje pasitvirtinusį tam tinkamiausią varijantą.