Klientų užklausos

Norėčiau gauti pagalbos sveikiau valgant ir sudarant nors kokį planą. Nemėgstu galvoti ką gaminti ir apskritai gaminimas nėra man didelis malonumas. Dažnai valgau tiesiog kas greita, ar užkandžiauju vietoj to, kad gaminčiau. Taip pat darbo dienomis sunku turėti režimą, nes retai, kada galiu turėti normalią pertrauką. Kas antrą dieną dirbu iki 20val vakaro, tad valgau grįžusi tik, o kitą dieną turiu keltis 5val ryto, tad dažnai apsunkstu nuo maisto ir blogai miegu.

Ieškau kineziterapiauto kaip imanoma artimesniu laiku nuo ateinančio pirmadieni. Stubure vienas slankstelis pasislinkes, užspausti nervai. Taip pat ir vienoje kojoje uzspaustas nervas, istines vienas kojos pirstas. Domina tiek manualine terapija, tiek kineziterapines mankstos. Butu puiku, jei parasytumete kada turetumete laiko vizitui bei kaina. Aciu.

Kreipiamės į psichologą pirmą kartą. Turime problemą dėl vaiko (6m) naktinių košmarų, kurių metu vaikas atrodo, kad yra pabudęs, tačiau yra sapne. Labai sunku nuraminti, baisu kad būdamas košmare nesusižeistų bėgiodamas, rėkdamas, būdamas išsigandęs. Metų laikotarpyje gal susiduriame antrą kartą su tokiu košmarų sapnavimo periodu. O ir šiaip sunku ne visada suprantame vaiko elgesio priežastis. Atrodo vaikas geras, protingas, žingeidus, norintis daug bendrauti, reikalaujantis daug dėmesio sau, tačiau labai dažnai pastebime, kad tik jeigu dėmesys nusisuka nuo jo, prasideda kipišiški dalykai, kas erzina sesę, arba vaikų kompanijoje kitus vaikus. Dažnai elgiasi neapgalvotai ir impulsyviai, nepagalvoja apie elgesio pasekmes, ko pasekoje būna sugadinti ar sulaužyti daiktai, užgautas vaikas. Labai pavydus, net sesei pavydi jos gimtadienio, ar krikštynų šventės, nes dėmesys tenka nebe jam, o sesei, dovanos sesei, o ne jam. Tuomet prasideda liūdesio priepuoliai, specilus kenkimas. Atrodo ir taip sptengiamės duoti daug dėmesio, bet toks jausmas kad jam neužtenka, kad kiekviena minutė turi būti skirta jam, nes jeigu tik parodomas dėmesys kitam, tuomet jau blogai. Kipišikas jo elgesys, dažniausiai sulaukia priekaištų lavinos jam, tuomet lyg pradedam save kaltinti kad jam tiek priekaištaujame, nurodinėjame, tačiau nieko nesakant situacija atrodo tampa visai nekontroliuojama. Lyg ir bandome jam leisti pačiam susivokti, bet tada toks jausmas, kad jis ir save ir kitą savo elgesiu neapgalvotu užgaus ar sužalos. Nebežinome kaip elgis ir kaip bendrauti, kokiu keliu eiti.