Klientų užklausos

Esu priklausomas. (po minesotos programos atkritau, bet tada supratau kad alkoholio man nebereikia) negėriau ir net nekilo mintis išgerti, taciau palietė mane narkotikai. atrodo lyg ir galiu pats nevartot, tvarkytis su tuom. Jaučiu, kad manyje yra kažkas daugiau, nei priklausomybė. Siulo man ilgą reabilitaciją, bet ar po jos man pagerės?

Užmezgem naujus santykius viskas gražu romantika,jausmai, meilė. Ji nutraukė senus santykius su mergaitės tėvų. Kuris gerdavo manipuliuodavo tai vaikų prisidengdavo,kad meilės mažai dėmesio stokos ir va išgeriau. Kada nutrūko santykiai. Atsiradau aš ir pradėjau nešti viską gražiausia tada jis po kelių mėnesių atsibudo iš letargo miego ir pradėjo ta pati daryti,bet jausmai juos yra su manimi ji jautri,pasimetusi reikia pagalbos jei susigaudyti,nes dabar kenčiam abudu ir negalime toliau kurti tuos gražios pasakos. Ji jo jau seniai nemyli būdavo,tik gailestis kad sau kaško blogo nepasidarytu.

Sveiki, esu baisiuose santukiuose (toksiskuose) . Noriu pabegti, pasipasakoti kam neturiu, jauciuosi priklausoma nuo santykiu kurie mane smugdina zemyn, buvau padariusi pertrauka, viskas buvo gerai. Kazkokiu budu vel susiejom, zmogus turi sizofrenija, to nepripazista. Nebezinau kur kreiptis, ka daryti, atrodo viska darau stengiuosi, bet uzmirstu save pacia. Niekas nesikeicia, o as vis tikiuosi. Visada jauciuosi kalta del visko, nors zinau, kad nesu. Pasimeciau, man reikia pagalbos susideliot viska i vietas.

Sveiki.
Diagnozuotas ADHD (labiau išreikštas dėmesio sutrikimas), depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas. Naudoju vaistus, bet jie nelabai ir padeda. Lankiau psichoterapiją daugiau nei 2 metus. Pavyko išspręsti daug vaikystės problemų, susitaikyti su savimi ir atleisti sau už „jaunystės” paklydimus. Bet pagrindas liko neišspręstas:
Kai užeina monotonija, atsiranda didelis noras pokyčių (gal toks labiau noras pabėgti iš esamos situacijos, įtariu, kad čia pasireiškia ADHD), netenkina esama padėtis, tik kuriam laikui galiu save įkalbėti palikti viską, kaip yra. Bet būna vis sunkiau ir sunkiau. Mintys ieško pateisinimo sprendimui keisti esamą situaciją, nes pasąmoningai sprendimas jau būna priimtas. Atsiranda tokia kova su savimi. Nuolatinis nerimas ir panikos atakos.
Kai pradedu pokyti, pasidaro gerokai geriau, net euforinė būsena. Bet tik pokyčio darymo ir pasiruošimo etape, kol renku informaciją, mokausi, kuriu, generuoju idėjas. Vėliau apima baimė ir didelis nerimas pradėti veikti, nes vis smegenys kuria situacijas, kuriomis esu nepasiruošęs. Prasideda panikos atakos. Bijau išeiti iš namų. Patekti į nepažįstamą situaciją. Bet vis dar randu jėgų veikti. Tokia kova savimi labai išvargina. O jei ištinka kokia, kad ir maža nesėkmė, tai jau ir gyventi nebesinori. Net menkiausia užduotis tampa neįveikiamu iššūkiu. Bet įsipareigojimai šeimai, dar vis laiko. Kartais norėčiau, kad nebūtų šeimos, tai galėčiau tiesiog egzistuoti. Mečiau ofisinį darbą, kad galėčiau daugiau judėti ir turėti mažiau įsipareigojimų. Bet situacija nepasikeitė. Pasiruošiau ir „pabėgau”.
Sakiau sau, kad kol kas neapkrausiu savęs, kol nepasidarys geriau. Bet negaliu be veiklos. Ir ratas vėl suksis…
Ieškau bet kokios pagalbos, jau nebežinau ko ir griebtis. Jei manote, kad galėtumėte padėti, prašau, parašykite ar paskambinkite.
Ačiū