Klientų užklausos

Laba diena. Mazdaug per kaledas isiskyriau su moterimi kuria be galo myliu ji isejo pas mano drauga bet vis dar sako kad yra vilties kad pas mane grys . Kartu gyvenome 8 metus turim du vaikus . Rukiau zole nuo 14 metu man dabar 29 nuo tu paciu kaledu neberukau neitraukiau nei dumo nors ,,stoga rauna belekaip '' dabar jauciuosi labai keistai kaip ir noriu su ja susitaikyt myliu ja nors isdave jau ne karta bandau pasikeisti visu 100% noriu tapti zmogumi nes siuo metu abu vaikai pas mane praleidzia didziaja dali laiko. Sunus kaip ir gyvena su mama bet ji dirba pamainomis ir jis buna didziaja dali laiko su manimi dukra gyvena pas mane ir tik per mamos iseigines nuvaziuoja pas mama. Vaikai sako kad tetis geras kad myli juos bet manau kad jiems truksta pilnos seimos. Stengiuosi atstoti mus abu kalbinu ja kad vaikai turetu buti svarbiausia bet ji kaskaip mano manymu linkusi i materializma nes kolkas jos dabartinis turi daugiau nei as ir ji tuo labai patenkinta. Mano prioritetai yra seima ir jausmai zmogui nors dirbu ir atengiuosi uzdirbti. Taip iki tos dienos prioritetas buvo zole del jos atiduodavau pries paskutini seimos kasni daiktu nepardavinejau bet mazdaug 50-65% mano pajamu iseidavo dumais. Prirasiau atrodo kaip ir nemazai ir noreciau apie visa sita situacija pasisneketi suprasti viska apie ka rasau. Aisku man ir 20 pinigu jau yra suma nes dabar vienas bandau islaikyti vaikucius noriu ir ju poreikius patenkinti bet rupi ir paties emocine sveikata nes siuo momentu labai prastai jauciuosi ir tas isiskyrimas ir narkotiku nutraukimas labai kerta per smegenis. Paskutinias tris savaites net miegoti normalei negaliu nes vis sapnuoju ja su kitu i nakti po kelis kartus prabundu. Prasau pagalbos nes meciau visus pazystamus visus draugus nes visi buvo tokie kaip as buvau o dabar noriu stotis ant koju ir irodyti visam pasauliui ir sau kad as ne toks kaip mane supe zmones. P.S nuo vaikystes turiu nervini tika.Kartais tampu agresyvus ir neprognozuojamas

Patiriu ilgalaikį nerimą, šiuo metu nerimas ypatingai suaktyvėjęs, kiekvieną dieną būnu liūdnos , depresyvios nuotaikos, niekas nedžiugina, sunku susikaupti, viskas aplink erzina , pasaulis atrodo beprasmiškas. Kiek save pamenu taip jaučiuosi kone visą gyvenimą, tačiau būna pagerėjimų. Visada nuo to bėgau ir vengiau, save įtikinėdavau kad man viskas gerai ir svarbiausia yra nukreipti mintis kitur, neužsisklęsti savyje, būti tarp žmonių. Tačiau jau pribrendau iki to , kad pripažįstu jog turiu psichologinę ligą ir noriu bent jau pabandyti su ja susidoroti.

Laba diena,
Ieškau psichologo, kuris galėtų pakonsultuoti santykių poroje klausimais. Apie 1-2 metus tęsiasi nuolatiniai periodiški konfliktai, daugiausia dėl netinkamo pykčio valdymo (kai vieną dirgina viskas aplink ir dirgesys išliejamas nekontroliuojamai), neišpildytų lūkesčių, kai vyro silpnumas ir pasyvumas kelia nusivylimą ir nesaugumo jausmą.

Sveiki,daug laiko svarsčiau apie psichologo pagalba ir manau dabar tinkamiausias metas.Šeimoje jau 16 metu,buvo nepastovus gyvenimas,laikotarpį skyrė užsienio praktika,atskiras gyvenimas skirtingose šalyse.Tarpusavio nesutarimai neisskiriama mūsų gyvenimo dalis.Irodinejimas vienas kitam.siuo metu išgyvename didžiausia gyvenimo krizė.turime 2 vaikus,mergyte 4 metukų ir sūnus 14 metu. Sunku suvokti Gyvenimą atskirai,bet kitos išeities nebematau.
Turiu savo gilius įsitikinimus kuriuos žmona nesugeba panaikinti.siuo sakiniu pripažįstu kad kaltės santykiuose labai daug į mano pusės ir noriu pamėginti ištaisyti savo požiūrį kurio negaliu pakeisti nei pats nei žmona.