Trečios ryto pamąstymai apie edukacija. Taip, dabar 3:19 ryto ir taip, gal ir turėčiau dabar miegot, bet visa tiesiog degu noru išrašyti savo mintis ir papasakoti apie edukacija. Tai mano antroji Coliukės sapnų gaudyklės edukacija. Nors ir po pirmosios edukacijos griežtai pasakiau: “Nu jau ne, sapnų gaudyklių niekada gyvenime nekursiu” tačiau labai ironiška, kad praėjus kuriam laikui po edukacijos pradėjau kurt sapnų gaudykles savarankiškai ir dabar nerealiai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę vėl sudalyvauti edukacijoje. (Tikiuosi turėsiu dar ne viena ir ne dvi) Savarankiško kurimo etape Coliukė taip pat nepaliko manęs vienos, visada patardavo, padėdavo ir paaiškindavo. Labai gera buvo šitam etape žinot, kad visada yra kažkas kas padės❤️Edukacijos metu jaučiausi naksimaliai atsipalaidavusi ( net apie artėjantį egzaminą pamiršau😁🙈) maksimaliai galėjau bũti savimi ir leist sau tiesiog jausti, tikėti ir svajoti bei gyvent čia ir dabar. Edukacijos metu atrodė visos svajonės tarsi ranka pasiekiamos❤️ Manau šios edukacijos yra nerealus bũdas atsipalaiduoti ir pailsėti. Sakyčiau savotiška terapija- ateini,atsisėdi ir kuri. Kuri valanda, kuri dvi, kuri tris, keturias…tiek kiek širdutė trokšta. (Aš kūriau apie keturias) Ir išeini kažkiek viduje paaugęs, kažką supratęs, susiradęs savo širdį, su lengvumo jausmu ir suteikęs sau galimybę svajoti. Nuoširdžiai relkuomenduoju keliaut į edukacijas tada kai turit laiko kurti neekubant. Patikėkit, šitos edukacijos gydo visapusiškai, ir sielos ir kūno žaizdas❤️