Apie Justiną galima parašyti visą knygą, ir sunku pasirinkti, kuriomis jos ištraukomis pasidalinti čia. Viename pirmųjų laiškų Justinas rašė: „Sveikinu patikėjus savo šventę į teisingas rankas“. Akimirką stabtelėjau, ir pagalvojau: „Koks pasipūtėlis“, tačiau greitai pasigailėjau, kad net drįsau taip pagalvoti. Pagalbą, palaikymą bei rūpestį jautėme kiekviename žingsnyje. Šio žmogaus dėka turėjome tobulą vakarą - kiek šilumos, juoko, gražių žodžių ir įsimintinų akimirkų suteikė mums ir mūsų svečiams. Ir visi šie dalykai neblėsta iki dabar - tiek mes patys, tiek mūsų svečiai su šypsena prisimename vestuvių vakaro akimirkas. Negaliu atsigėrėti Justino publikos pajautimu: pajudinti ar pakalbinti buvo visi šventės dalyviai - kas scenoje jautėsi nejaukiai - tą gelbėjo, o kas norėjo dėmesio - tam suteikė progą pasireikšti; bei neribota fantazija: kai iš trumpučio sakinio sukurdavo visą istoriją. Nuoširdus ačiū už nuostabų vakarą ir neblėstančius prisiminimus!