Tądien jau turėjęs pirties reikalų, Albertas pas mus į Panemunio sodybą apie 21.00 atvyko kaip niekur nieko - nė žymės, nė žodelio, nė užuominos, kad vėlu ar pavargęs. Kol pirtis šilo, jis rišo šviežias vantas, pasakojo ir rodė, kaip tai daryti - vis tarsi paglostydamas tuos augmenijos stebuklus, lyg padėkodamas. Kiekvienas judesys, mintis, veiksmas - su meile, itin profesionaliai. Ėjome vyrai ir moterys atskirai, nesijautė jokių ilgų pertraukų - o juk buvo pakankamai intensyvu. Garinėje atrodė, kad jis mato visu kūnu - kada duris praverti, kada vantą paduoti, kada ranką paduoti, pašaldyti atramą atsirėmimui. Visa pirties procedūra buvo labai maloni, sklandi, neįkyri, vientisa. Jei reiktų apibūdinti svarbiausią Alberto darbo aspektą tą vakarą mūsų pirtyje - subtilus atidumas. Ir pasiruošimui, ir eigai, ir kiekvienam dalyviui. Dėkojame, Albertai! Dėkojame ir Sauliui Tučkui už rekomendaciją.