Gyvenimo keliu einant, ir patiriant tikrai nemažai stresinių situaciju, bei pastovių įtampu tiek darbe, tiek namie, buvau irzli ir gyvenimu nebepatenkinta. Niekas nebedžiugino, nieko nebesinorėjo tik išgėrus raminama tablete miegoti. Gyvenimas ėjo pro šali... Tačiau gyvenimas iškretė man šioki toki pokštą ir leido sutikti Remigiju. Atsidaviau į jo rankas kaip bus taip... Netikėjau, nežinojau net kas tai ir jog tai gali kazškaip veikti. Bet suveike... Stebėjausi savo vidine ramybe, lyg būtu visos problemos ir ju sprendimai vieni juokai. Ramiai kupina jėgu jas isisprendžiau. Negana to prisiplanavau daugybe planų į ateitį ir puoliau juos įgyvendinti. Miegas tapo gilus, be migdomųjų, nuotaika gera ir jokių depresinių minčių. Gyvenimas gražus tik kartais mes nemokam to pamatyti, kartais reikalinga jog kažkas mums padėtų. Man padėjo - Remigijus. Ačiū tau.