Yra darbų, kuriuos galima įvertinti pinigais, ir yra tokių, kurių vertė matuojama vaikų šypsenomis, nuostaba ir kasdien patiriamu džiaugsmu. Eglės sukurtas stebuklas – būtent toks. Sena, pilka betoninė tvora jos rankose virto tikra pasaka, kuri kiekvieną dieną pasitinka vaikus ir kviečia svajoti, kurti bei tikėti grožiu. Sunku patikėti, kad iš paprasto ir niūraus objekto galima sukurti tokią šilumos, spalvų ir gyvybės kupiną erdvę. Dar labiau žavi tai, kad Eglė kūrė nežiūrėdama į laikrodį, vedama nuoširdaus pašaukimo ir meilės savo darbui. Atrodo, jog ji net paaukojo dalį savo laiko ir galbūt finansinės naudos tam, kad mūsų bendruomenė galėtų kasdien džiaugtis šiuo grožiu. Tokį atsidavimą šiandien sutikti – didžiulė vertybė. Laimingi ne tik vaikai, kurie su susižavėjimu tyrinėja kiekvieną piešinio detalę, bet ir visas mokyklos bei darželio kolektyvas. Jaučiame ne tik džiaugsmą, bet ir nuoširdų dėkingumą Eglei už jos talentą, širdį ir dosnumą. Ji ne tik išgražino mūsų kiemą – ji sukūrė vietą, kurioje gera būti ir kurioje kasdien gimsta šypsenos. Neatrandu žodžių savyje, kaip galime atsidėkoti.