Būrimai, būrėjai Vilniaus rajone

Sveiki,

norėčiau pasiteirauti, kiek kainuotų konsultacija. Šiuo metu išgyvenu labai sunkų laikotarpį ir ieškau pagalbos bei atsakymų, kurių iki šiol nerandu.Prieš du su puse mėnesio, vasario 21 dieną, mirė mano sūnelis Danielius, dar visai mažas kūdikis. Jam buvo vos trys savaitės. Vasario 28 dieną jį palaidojau. Jis mirė miegodamas – po maitinimo nebeatsibudo ir užgeso ant mano rankų. Bandžiau jį gaivinti tiek aš, tiek atvykę medikai, tačiau niekas nebegalėjo padėti ir buvo konstatuota stsigimirtis.
Iki šiol vaiko mirties aplinkybės lieka neišaiškintos policijos ir teismo medikų, o jo mirtis paliko labai daug neatsakytų klausimų. Teismo medicinos ekspertai negalėjo nustatyti tikslios mirties priežasties, todėl viskas buvo pripažinta nelaimingu atsitikimu.Norėčiau paklausti, ar būtų įmanoma konsultacijos metu pasižiūrėti į mano ir velionio kūdikio Danieliaus nuotraukas bei pabandyti padėti suprasti, dėl ko jis galėjo mirti. Iki šiol nerandu sau vietos, nes nežinau, kodėl jis mirė. Pykta Visuomenė mane labai greitai pasmerkė ir kai kurie žmonės net pradėjo vadinti vaiko žudike, tačiau prisiekiu Dievu – aš jo nežudžiau. Aš labai mylėjau savo sūnų, myliu jį iki šiol, ir mano meilė jam po mirties niekur nedingo.Mano amžinatilsį sūnelis turėjo stiprią geltą, tačiau gydytojai sakė, kad tai turėtų praeiti savaime ir didelio dėmesio tam neskyrė. Man iki šiol neduoda ramybės klausimas, ar komplikacijos negalėjo būti susijusios būtent su tuo. Taip pat nuolat galvoju, ar aš kaip motina galėjau kažką padaryti kitaip, kad jį išgelbėčiau.Po šios netekties mane pradėjo lydėti labai stiprūs išgyvenimai. Dažnai sapnuoju savo mirusį sūnų – sapnuose jis būna vyresnis, ateina tarsi suaugęs ir sako: „Aš dar pas tave sugrįšiu.“ Sapnuose jo klausiu, kaip jis gali sugrįžti, jeigu yra miręs. Aš nesuprantu, ką tai galėtų reikšti, tačiau nuolat jaučiu jo buvimą šalia savęs toje pusėje lovoje prie sienos kur jis miegodavo dar gyvas jaučiasi šaltis vakarais.
Prieš pat laidotuves, likus dienai, mačiau keistą vaizdą – nedidelį permatomą rūką gulsčios formos kuris sklandė aplink mane. Tuo metu man buvo jausmas, tarsi jis dar nebūtų visiškai išėjęs.Taip pat mane labai neramina tai, kad tame pačiame bute, kuriame gyvenu, prieš keletą metų buvo rasta mirusi senyvo amžiaus moteris, buvusi tikroji būsto savininkė. Ji buvo rasta po kelių parų, irimo stadijoje, netoli tos vietos, kur vėliau mirė mano kūdikis. Nežinau, ar tai tik sutapimas, tačiau ši mintis man neduoda ramybės.
Praėjus savaitei po laidotuvių namuose pradėjo vykti keisti dalykai – mirksėdavo ir išsijunginėdavo lempos, nuo kėdės nukrito dubuo. Tuo metu velionio vaiko tėvas labai konfliktavo su manimi telefonu. Vietoje palaikymo jis dar labiau apsunkino mano būseną. Kartais po tokių reiškinių pasimelsdavau už vaiką ar pabučiuodavau jo nuotrauką, ir po to būdavo ramiau. Vėliau namai buvo pašventinti, ir tokie reiškiniai liovėsi.Bandžiau su velionio vaiko tėvu Vygintu susitikti gražiuoju ir ramiai pasikalbėti, tačiau jis mane visiškai atstūmė. Po vaiko laidotuvių jis atsiribojo nuo manęs, nenorėjo net matyti, o vieno susitikimo metu iškvietė policiją ir išprašė mane iš savo kiemo.Paskutinio susitikimo metu jis sudaužė mirusio kūdikio portretą, išmetė žvakutes ir velionio vaiko žaislus. Man tai buvo labai skaudu ir žiauru. Buvau šoke matydama, kaip jis pasielgė su savo paties sūnaus atminimu.Po visų šių įvykių jaučiu didžiulį sielvartą, nerimą ir emocinį sunkumą. Man labai sunku grįžti į darbą, sunku susikaupti ir gyventi normalų gyvenimą. Aplinka, kurioje gyvenu, mane labai slegia. Konfliktiški kaimynai nuolat skundžiasi buto savininkams ir stengiasi, kad būčiau iškeldinta. Vėliau Buto savininkė pradėjo daryti spaudimą išsikelti praėjus vos pusantro mėnesio po laidotuvių. Ji pasakė, kad nori parduoti butą ir kad mano buvimas bei kalbos apie mirusį vaiką gali atgrasyti potencialius pirkėjus. Šiuo metu dėl galimo neteisėto iškeldinimo vyksta ginčas teisme.Dažnai verkiu ir nuolat prisimenu savo vaiką. Man labai sunku susitaikyti su tuo, kad jis mirė ir kad nebegaliu jo apkabinti ar paliesti. Nors noriu išsikelti iš šios vietos, jaučiu, kad kažkas mane čia vis dar laiko ir neleidžia ramiai išeiti. Bijau, kad man išėjus jo vėlė gali likti šiame bute užstrigti ir nerasti ramybės.
Pirmą mėnesį po laidotuvių, kovo mėnesį, mane labai traukė prie jo kapo – lankydavau jį bent du kartus per savaitę, nes jaučiau labai stiprų vidinį ryšį ir nepaaiškinamą trauką. Man labai skaudu, kad kiti mano šeimos nariai – mama, brolis ir senelis – beveik nelanko jo kapo ir pasakė, kad nemato reikalo eiti nei prie kapo, nei į mišias, kurios buvo užpirktos už mano vaiką. Dėl to jaučiuosi visiškai viena su savo skausmu ir netektimi.Taip pat balandžio viduryje buvau sunkiai susirgusi ūmine angina ir jaučiausi labai silpnai, tačiau po apsilankymo prie jo kapo mano būsena netikėtai pagerėjo – atsirado jėgų, kurių prieš tai neturėjau. Tą akimirką pajutau, kad mano kūdikis mane saugo ir yra mano angelas sargas.
Po to, kai velionio vaiko portretą jo tėvas sudaužė, o žvakutes ir žaislus išmetė, grįžusi pakeičiau rėmelį, nupirkau naujas žvakutes ir žaisliukus, užpirkau mišias bei pasodinau gyvą medį jo atminimui pagerbti, nes labai jį mylėjau ir myliu iki šiol.
Norėčiau paklausti, kaip man rasti ramybę sau ir savo vaiko sielai, kaip išgyventi šį labai sunkų laikotarpį ir paleisti nuolatinę baimę bei sunkius sapnus. Negaliu nustoti sielvartauti.
Taip pat norėčiau paklausti, ar man pavyks pakeisti gyvenamąją vietą ir surasti ramesnę aplinką gyvenimui. Ar po tiek kančių man pagaliau pavyks rasti ramybę ir atsitiesti.Būčiau labai dėkinga už atsakymą dėl konsultacijos galimybės ir kainos. Tartis ar konsultacijos vaizdo pokalbių jeigu neturečiau galimybės atvykti susitikti gyvai.

Pagarbiai
Mirusio velnio motina
Ieva