Unikaliu būdu tapanti menininkė: tapydama paveikslus, aš negalvoju, ar jie bus nupirkti
Prieš trisdešimt metų Vilniaus dailės akademijoje baigusi tekstilės specialybę Dalia Kirkutienė neapsiribojo tik tekstile. Išbandė save floristikoje, drabužių modeliavime ir net išleido novelių romaną. Nors dažnas kūrėjas skundžiasi, kad Lietuvoje menininkai priversti skaičiuoti centus, p. Dalia su džiaugsmu ištaria: „Gyvenu iš meno – tapybos ir tapybos seminarų“.

Pajūrio dailininkė tapybos gerbėjams atpažįstama dėl išskirtinio tapybos būdo – kvadratėlių, primenančių audinį. „Galiu tapyti bet ką, bet kvadratėliai – mano stilistika ir braižas, iš kurio esu atpažįstama. Dainininkai turi unikalų tembrą, o mane žino dėl kvadratėlių. Kai pradėjau, tapiau paprastai, kaip ir daugelis tapo. Bet po truputį potėpiai kvadratėjo“, – pasakoja pašnekovė. Kūryboje menininkė naudoja lietuvių liaudies raštus, kuriuose, kaip ji sako, užkoduoti laimės, vaisingumo, darbingumo ženklai. Tokie, kurie matomi tautinėse juostose.

Dauguma darbų iškeliauja į vilniečių namus
Menininkė atskleidė, kad daugiausiai jos darbų įsigyja sostinės gyventojai. Iš meno galerijų kartais jie iškeliauja į kitas Europos šalis. „Mano darbai interjeriniai. Jie nėra kolekciniai, kurie galbūt po kažkiek metų bus labai brangūs. Nelabai tokiais dalykais ir domiuosi. Tapydama paveikslus, aš negalvoju, ar jie bus nupirkti. Aš tiesiog darau tai, kas man patinka“, – galimybe kurti nevaržomai džiaugiasi dailininkė.

Tiesa, pasitaiko, kad kai kurie paveikslų pirkėjai atvyksta su konkrečiais pageidavimais. Tapydama pagal klientų užsakymą, D.Kirkutienė nesijaučia gerai: „Tada jaučiuosi kaip replėse. Jaudinuosi, kad gal kažką negerai darau, gal jiems (pirkėjams – red.) nepatiks. Jaučiuosi suvaržyta, o nutapytas darbas nebūna vienas iš geriausių“. Tapytoja pasakoja mieliau pasiūlanti rinktis iš jau esamų darbų ir priduria, jog kiekvieną darbą daro labai atsakingai.
„Pasauliai visada susikerta – jei tau kažkas patinka, tu visada atrasi bendraminčių. Nereikia bandyti įtikti visiems, svarbiausia įtikti pačiam sau. Kai įtinki sau, žiūrėk, ir kitiems patinka“, – savo požiūrį į aplinką atskleidžia moteris.

Paklausta, ar menininkams egzistuoja kūrybos ribos ir limitai, pašnekovė patikino, kad kiekvienas atvejis individualus. „Kaip tik dabar parodai tapau paskutinį darbą. Tapiau pusę metų šviesiuoju paros metu. Emociškai labai pavargau ir daugiau nebepadaryčiau nė vieno darbo. Prasideda blokavimas, ima trūkti idėjų“, – kūrybinės virtuvės duris atveria menininkė.
Jos teigimu, vieni paveikslai gimsta labai greitai, kiti pareikalauja daugiau pastangų, reikia prie jų vis sugrįžti. Vidutiniškai paveikslas dienos šviesą išvysta maždaug po trijų savaičių.
Nuo 2004 metų D.Kirkutienė savo kūrybą reguliariai pristato parodose.
Šis straipsnis 2016 m. kovo 10 d. buvo išpublikuotas portale 15min.lt.
Galbūt ir Jūs pažįstate įdomių paslaugų teikėjų, kurie yra verti publikacijų? Rašykite mums el. paštu [email protected]