Kaip žinoti, ar man reikia psichologinės pagalbos?

Kiekvienas iš mūsų esame unikalus ir išskirtinis, skiriasi mūsų istorijos, patirtys, profesijos, pomėgiai, charakteris. Tačiau kartu kiekvienas žmogus – paprastas ir nesunkiai nuspėjamas: į tam tikras situacijas reaguojame panašiai, priimame tam tikrus sprendimus.

Vienu ar kitu gyvenimo momentu mes neišvengiamai patiriame stresą, nerimą ir nuotaikų svyravimus. Visą puokštę neigiamų jausmų gali sukelti nesėkmės darbe, atstūmimas, santykių ar finansinės problemos, netektys ir daugybė kitų priežasčių. Dažniausiai laikui bėgant tas problemas išsprendžiame, tačiau kartais būtina pagalba iš šalies. Kokie tie atvejai?

Sunku pereiti į ramybės būseną, dominuojantis režimas – nuolatinis bandymas išgyventi

Pasak psichologės-koučerės Ievos Akulevičiūtės, žmogaus anatomija yra taip tobulai sudėta, kad žmogus be didesnių pastangų, natūraliai turėtų išlaikyti balansą tarp dviejų nervų sistemų – simpatinės ir parasimpatinės. Simpatinė rūpinasi, kad mes tinkamai reaguotume į stresą ir pavojų, o kita – parasimpatinė – mums padeda atsipalaiduoti, sugrįžti į savo ramybės būseną. Deja, dažnai neįvertiname mūsų nervų sistemos didelio darbo ir jai duodame daugiau krūvio, nei ji gali pakelti, apleidžiame ją:

„Norėdami gyvenimą griebti už ragų, o gal bausdami save, mes įjungiame simpatinę nervų sistemą, kuri turėtų būti naudojama tik retais atvejais – stipraus streso metu, kai kūnas maksimaliai mobilizuoja savo resursus išgyvenimui. O problema – jog mes tos simpatinės nervų sistemos taip niekada ir nebeišjungiame likdami nuolatinėje kovos parengtyje. Taip nualiname savo fizinį, emocinį ir protinį kūną, kad jam pradeda rodytis, jog gyventi išgyvenimo režimu visą laiką yra tiesiog normalu.“

Jums sunku valdyti emocijas

Liūdesys, nerimas, pyktis – visiškai normalios emocijos, tačiau svarbu atkeipti dėmesį, kaip dažnai ir intensyviai jas jaučiate. Viena labiausiai žlugdančių emocijų yra pyktis. Nekontroliuojamas pyktis gali atspindėti neigiamus jausmus sau ar pasauliui, nusivylimą ar blogai sureguliuotą reakciją į stresą, todėl tai jau laikoma problema.

Psichologiškai ar fiziškai žalojate save ir aplinką

Pasak psichologės Ievos Akulevičiūtės, jei žmogus, būdamas streso kupinoje aplinkoje, turi pakankamai vidinių resursų susitvarkyti su savimi, nežalodamas savęs ar aplinkos, dažniausiai jis gali išsiversti ir be išorinės pagalbos. „Tačiau jei žmogui trūksta emocijų valdymo įgūdžių, aiškaus savęs suvokimo, jis nesugeba nubrėžti ribų, kontroliuoti tarpasmeninių santykių, akivaizdu – jam pagalba būtina“, – įsitikinusi I. Akulevičiūtė.

Sumažėjo darbingumas

Tai dažnas kovojančių su emocinėmis ar psichologinėmis problemomis požymis. Psichikos sveikatos problemos lemia sumažėjusį dėmesingumą, nesugebėjimą susikaupti, atminties pablogėjimą, energijos stygių, apatiją, kuri lemia atsainų požiūrį į darbą. Klaidos, sumažėjęs našumas – aiškiausi požymiai.

Miego ir mitybos sutrikimai

Nerimo kankinami, įvairių manijų turintys žmonės dažnai kamuojami nemigos, o stipriai prislėgti žmonės viską laiką nori miego. Analogiškai kai kurie žmonės stresą malšina persivalgydami, o kiti emociškai įtemptais laikotarpiais net negali pagalvoti apie maistą ir svoris pradeda drastiškai kristi.

Sunku užmegzti ir išlaikyti santykius

Mūsų psichikos sveikata gali įvairiais būdais paveikti ir mūsų santykius: galime atsitraukti nuo artimųjų, santykiuose pradėti jaustis nesaugūs arba kaip tik pernelyg stipriai prisirišti prie kito žmogaus ir tapti priklausomi nuo jo emocinės pagalbos.

Be to, žmonėms, kenčiantiems nuo psichologinių problemų, sunku bendrauti su kolegomis, mokslo draugais ir kitais asmenimis ir apskritai užmegzti santykius.

Mėgstama veikla nebeteikia džiaugsmo

Nuo psichologinių problemų kenčiantys žmonės dažnai jaučiasi atsiriboję nuo visko, todėl praranda susidomėjimą viskuo, kad anksčiau teikė džiaugsmą: nesvarbu, ar tai būtų pomėgiai, ar bendravimas, ar darbas, ar kelionės.

Suprastėjo fizinė sveikata

Stresas, nerimas ar depresija neretai daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį ir mūsų fizinei sveikatai. Dėl prastos psichologinės būklės gali išsivystyti nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, suprastėti širdies veika, susilpnėti imunitetas, gali atsirasti lėtinių uždegimų ir kt.

„Vėlgi simpatinė nervų sistema dažnai aktyvuojasi, kai net nėra realaus pavojaus gyvybei, tačiau, pavyzdžiui, jeigu žmogų nuolat kankina blogos mintys, tai savotiškai yra chroniškas savęs naikinimas. Kaip mes galime atpažinti, kad mūsų simpatinė nervų sistema dabar yra aktyvi? Pirmiausia jaučiame pagreitėjusį širdies ritmą, gausesnį prakaitavimą, sulėtėja virškinimas, pasišiaušia odos plaukeliai. Įsijungus simpatinei nervų sistemai išsiskiria gausūs kiekiai hormono epinefrino (adrenalino), žmogus yra pasiruošęs kovai ir jo kraujo išnešiojimas organizme yra nukreiptas daugiausia į „išsigelbėjimui“ naudingus organus, tačiau krauju prasčiau aprūpinami kiti organai. Tad labai svarbu suprasti, kad simpatinė nervų sistema neturėtų būti nuolatinė žmogaus būsena, nes taip žmogus išsekins savo organizmą, be to, labai didelė tikimybė išsivystyti pastoviam nerimui“, – pastebi psichologė.

Taigi, labai svarbu atkreipti dėmesį į savo psichologinę savijautą ir pastebėjus, kad gera emocinė sveikata nebesugrįžta, viskas ima slysti iš rankų, laiku kreiptis pagalbos.

Ieva Akulevičiūtė (Terapija su Ieva) – psichologė, terapeutė, koučerė, sukaupusi daug patirties (taip pat ir asmeninės) ir įrankių, kaip spręsti psichologines klientų problemas. Konsultacijų metu saugioje aplinkoje bendraujama apie viską, kas klientus neramina, kelia iššūkių, pasiūlomi ilgamete patirtimi paremti itin efektyvūs problemų sprendimo būdai. Ieva – ypač atsidavusi savo profesinei veiklai, kupina gilių įžvalgų, padedanti pamatyti situacijas iš gilesnės perspektyvos.