Kaip išsirinkti tatuiruočių meistrą ir į ką atkreipti dėmesį? „Focus Mind“ patarimai

Tatuiruotė – kūno puošmena, meno kūrinys, tačiau tam, kad tatuiruotę galėtume apdovanoti visais šiais epitetais, yra viena būtina sąlyga: ji turi būti padaryta profesionalo. Tad kaip jį išsirinkti bei kas svarbiausia?

Pradėkime nuo to jog yra keli meistrų tipai:

• Vieni dirba studijose, kuriuose su klientais bendrauja administratorė, o meistrai tik atlieka darbą „konvejeriu“. Jie nepasidomi, kam darys tatuiruotę – jų užduotis yra tiesiog atlikti darbą tvarkingai.
• Kiti meistrai turi asmeninę studiją, yra nuo niekieno nepriklausomi, jie patys bendrauja su klientais, padeda išsirinkti tatuiruotės tematiką, stilių, sukuria eskizą ir, galiausiai, perkelia piešinį ant odos. Šio tipo meistrams dirbti sudėtingiau, o klientai laimi daugiau: meistras, pats darantis viską nuo A iki Z, geriau, aiškiau supras kliento mintį ir sukurs būtent tai, ko jis tikisi.

Pasak tatuiruočių meistro Zbignevo, atstovaujančio prekės ženklą „Focus Mind“, vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis tatuiruočių meistrą – tai bendravimas:

„Mokėjimas bendrauti atveria duris į įdomius projektus: kuo laisviau gebame bendrauti su klientu, tuo labiau jis atsipalaiduoja ir atskleidžia tikruosius savo norus – ir tai labai viską palengvina“, – įsitikinęs tatuiruočių kūrėjas.

Kitas svarbus aspektas – meistro meniniai sugebėjimai: nuo to priklauso, kokį stilių meistras sugebės perteikti:

„Prieš pradėdamas tatuiruoti, mano manymu, žmogus privalo išmokti profesionaliai piešti – ne mėgėjiškai“, – antrą patarimą duoda tatuiruočių guru.

• Jei meistras dirba su juodai baltomis tatuiruotėmis, jis turi mokėti gerai piešti.
• Jeigu jis daro spalvotas tatuiruotes, jis privalo gerai mokėti tapyti. Pasak meistro, tatuiravimas – tai ta pati tapyba, tik priemonės ir „drobė“ skiriasi. Jeigu pavyksta nutapyti kažką sudėtingo, nebus sunku visa tai perkelti ir ant žmogaus odos, tik reikia praktikuotis.
• Jei dirbama grafikos stiliumi ir dažnai naudojama sakralinė geometrija, tatuiruočių kūrėjas privalo išmanyti matematiką bei geometriją kaip mokslą, ne tik kaip vizualius trikampius ir kvadratus.

Konkrečiai vadinamieji realizmo stiliaus meistrai privalo mokėti turbūt viską, nes „suklijuoti“ du paveiksliukus vieną šalia kito ir pavadinti tai realizmu neužtenka.

„Nežinau, ar žmonės klasifikuoja tatuiruočių meistrus, ar ne, bet iš patirties žinau ir suprantu, jog jeigu tu nori kažką išmokti labai gerai, privalai nuolat ir ilgai praktikuotis. Prieš pradedant tatuiruoti, bent penkerius metus reikėtų daug piešti – tai padeda profesionaliai įvaldyti būtent tą stilių. Beje, galima susikurti ir lavinti unikalų stilių, – pasakoja specialistas.

Labai svarbu išmanyti žmogaus anatomiją, mokėti dinamiškai pritaikyti piešinį ant kūno, žinoti, kaip teisingai tą piešinį pateikti. Su tuo susiję labai daug niuansų ir smulkmenų, kurių kartais net nežino ilgametę patirtį sukaupę meistrai.

Paprasčiau tariant, kuo daugiau gebėjimų – meninių, matematinių ir visokių kitokių – turi meistras, tuo geriau, nes visa tai tik pagerina ir palengvina jo darbą.

Zbignevas teigia, kad norintys tobulėti tatuiruotojai turi daug piešti, tapyti, mokytis, negailėti pinigų mokslams – anatomijai, tapybai, bet ne paprastiems seminarams, kurių metu tik perteikiamos žinios iš interneto.

Norint tobulėti, reikia rasti logiką kompozicijose, darbuose, daugiau bendrauti su architektais, tapytojais, skulptoriais, dizaineriais. Jie ir yra raktas į tobulėjimą.

Kaip atskirti profesionalius tatuiruotojus nuo mėgėjų?

Pasak tatuiruočių meistro Zbignevo, profesionalus ir mėgėjus atskirti – gana paprasta:

• Pirmas ir pagrindinis aspektas – kaina: gerų meistrų įkainiai nebus maži.

• Jeigu pažiūrėsime į mėgėjų darbų portfolio, tai nieko ypatingo ten nerasime, tik labai daug nukopijuotų nekokybiškų darbų.

• Nepastovus užimtumas:

  „Pavyzdžiui, kai kurie tatuiruotojai mėgėjai jau rytoj arba poryt gali užregistruoti jus seansui. Tuo pačiu parašykite profesionalui ir pasiteiraukite, kada jis jus priims: mėnesį arba du tikrai teks palaukti. Bet yra ir tokių meistrų, kurių klientams tenka laukti ir metus, ir kelerius. Aš asmeniškai kadangi mėgstu bendrauti su klientais ir kuriu išskirtinius, įdomius kūrinius, tai kol neturiu eskizo, tol neregistruoju seansui: tad, priklausomai nuo projekto, kartais irgi tenka laukti apie metus. Svarbu, jog klientas tai vertintų“, – darbo niuansais dalijasi specialistas.

• Užmigimas ant laurų. Jeigu iš tatuiruočių meistro išgirdote frazę „aš esu meistras ir man NEBEREIKIA daugiau piešti“, bėkite kuo toliau: tiesiog toks žmogus daugiau nebetobulės, o ir vargu, ar išvis spėjo pasiekti reikiamą lygį.

• Ir, visų svarbiausia, mėgėjas niekada jums nekurs eskizo. Tiesa, nors yra ir profesionaliai, gana ilgai dirbančių meistrų, nekuriančių eskizų, bet „Focus Mind“ studijos įkūrėjas juos priskiria štampuotojams: „Nenoriu nieko įžeisti, bet profesionalas turi gebėti profesionaliai sukurti ir kompoziciją atitinkančiam ją stiliui“, – įsitikinęs meistras.

Vieta ir priemonės – irgi svarbu

Anot Zbignevo, renkantis tatuiruočių meistrą ne mažiau svarbūs – ir antriniai kriterijai, t. y. aplinka, kurioje jis dirba, priemonės, kurias jis naudoja.

„Visi suprantame, jog ten, kur nešvaru, nesterilu, kur žmogus nemandagus, su cigarete burnoje, mes tikrai neisime. Manau, vieta, kurioje žmogus dirba, atspindi ir jį patį. Tvarka, švara – pirmoje vietoje. Man asmeniškai viskas privalo būti savo vietose, privalo blizgėti, turi būti malonu ir patogu dirbti. Taip pat ir klientas turi jausti maksimalų komfortą: kuo patogiau jam, tuo patogiau ir man: reiškia, ir darbo kokybė bus kur kas geresnė. Manau, labai svarbu palaikyti bendravimą viso seanso metu, jei seansas ilgas – drauge papietauti, pasiūlyti karštų gėrimų, pavaišinti: klientas privalo jaustis kaip namie. O geriausias variantas, man patinkantis labiausiai – kai klientas nuo komforto tiesiog užmiega ir atsibudęs supranta, jog seansą mes jau užbaigėme, 6–8 val. praėjo lyg kelios minutės“, – pasakoja „Focus Mind“ studijos šeimininkas.

Meistras pataria neskubėti: pirmiausia – paprasti, o jau tik po kurio laiko – ir sudėtingesni darbai

Jei radote meistrą, kurio darbai jums patinka, bet jis dar neturi atsiliepimų, neskubėkite darytis didelių, sudėtingų tatuiruočių: geriau pasidaryti labai paprastą, mažą tatuiruotę mažiau pastebimoje vietoje, o tik po kurio laiko – kokį sudėtingesnį darbą, o trečią kartą jau patys nuspręsite, kiek pasitikite savo meistru. Turėdami eskizą žinosite, ko tikėtis. Tai užima laiko ir to niekas nemėgsta. Tačiau geriau tikslo link judėti lėtai ir užtikrintai, nei po to gailėtis. „Focus Mind“ įkūrėjo praktikoje neretai tenka ilgai bendrauti su klientais, stengiantis juos atkalbėti nuo netinkamų sprendimų

„Visada, pamačius patikusią tatuiruotę, patariu ją įsiminti ar išsisaugoti ir palaukti bent 3 mėnesius, o geriausia – pusę metų. Jeigu po pusmečio vis dar norėsite to piešinio, tada galėsime pradėti dirbti. Kadangi klientui patiko kažkieno jau padarytas darbas, mes tokio paties daryti nebegalime, tad sutariame dėl naujo eskizo. Man dažniausiai tenka pačiam fotografuoti tiek žmones, tiek architektūrą ir viską, ką galimybės leidžia, kad kuo mažiau idėjų tektų traukti iš interneto, nes tie piešiniai jau būna ne kartą panaudoti. Noriu išsaugoti tik kompoziciją, o patį piešinį sukurti išskirtinį, tad renkuosi sunkiausią būdą – viską sukurti nuo nulio. Vienas iš įdomesnių projektų – teko išpuošti klientę, ją nufotografuoti, vėliau kompiuteriu sukurti likusias detales, pakeisti spalvas, kai kurias formas ir jau vėliau tatuiruoti. Visa tai užtruko virš penkių seansų po 6 val., o gal ir daugiau, bet ir tai tas projektas dar nebaigtas“, – darbo specifika įrodydamas, kad „greitai ir gerai“ nebūna, dalijasi tatuiravimo meistras.

Kaip suprasti, ar tatuiruotė kokybiška?

Pasak tatuiruočių kūrėjo, geriausiai tatuiruotės kokybė matosi, kai oda yra sugijusi. Galima vertinti ir nuotraukas arba video, kuriuose beveik nenaudojami efektai. Juoda spalva video arba nuotraukose negali būti matinė, balta – labai ryški:

„Tokios spalvos realybėje neegzistuoja – tai tik uždėti efektai: tatuiruotė taip niekada neatrodė ir neatrodys, ji yra po oda, ji neišliks tokia ryški, lyg ką tik padaryta. Tačiau tinkamai parinktos spalvos padės tatuiruotei atrodyti ryškesnei, nei ji iš tiesų yra. Kitaip tariant, panaudojus tinkamas spalvas, galima apgauti akis: jos priims ryškesnį vaizdą, bet čia jau meistro gabumai. O tos nuotraukos, kurias demonstruoja daugelis meistrų, yra tiesiog apgaulingos. Bet žmonės labai greitai išmoksta atskirti tai, kas tikra. Geriau prie darbo pasėdėti keliais seansais daugiau, negu padaryti nekokybiškai ir filtrais tai paslėpti“, – patirtimi dalijasi Zbignevas.

Kiekvienas tatuiruotojas turėtų prisiminti, kad tatuiruotė jo klientą puoš visą gyvenimą, tai yra menas, tad jį reikia perteikti tinkamai ir kokybiškai.