Ką reikėtų žinoti prieš pradedant projektuoti namą? Architektės Giedrės Karenės patarimai

Apie privatumą, didesnę erdvę, nuosavą kiemą, terasą, žalią veją, spalvingus gėlynus ir pačių kurtą namo interjerą svajoja daugelis. Ir jei pagaliau išaušo metas, kai nusprendėte statytis namą ir pradėti projektavimo darbus, prisiminkite, kad į šį procesą nereikėtų žiūrėti pro pirštus: klaidos kainuoja brangiai. Mintimis apie svarbiausius iššūkius projektuojant namą dalijasi kaunietė architektė Giedrė Karenė.

Kokio dydžio namą projektuoti?

Tarpukariu, sovietmečiu lietuviai statėsi gana nedidelius namus, šaliai atgavus nepriklausomybę į madą atėjo 200–300 kv. m ir didesni gigantai. O kokio dydžio namą statyti šiuolaikinei šeimai? Sprendimas – individualus, tačiau omenyje reikia turėti brangstančius išteklius, lietuvišką klimatą ir šildymo poreikį. Architektė pataria rasti aukso vidurį:

„80 kv. m namukas – mažokas, bet 100–150 kv. m namas gali būti optimalus pasirinkimas keturių ar penkių asmenų šeimai. Manau, svarbiausia racionalus išdėstymas (suplanavimas). Namas turi turėti aiškiai atskirtas zonas: bendrąją (gyvenamąją) ir poilsio. Svetainė, virtuvė, valgomasis turėtų būti erdvūs, miegamieji – kompaktiški. Būtina numatyti ir pagalbines patalpas.“

Vienas ar du aukštai – kaip geriau?

Labai dažnai klientai argumentuoja: „Sklypas mažas, todėl statysimės dviejų aukštų namą.“ Tačiau tik gerai išanalizavus statytojų poreikius, sklypo ypatumus, gretimybes galima nutarti, koks namas bus – vieno ar dviejų aukštų. Svarbiausia, kad namams būtų tinkamai, racionaliai suprojektuotas ir patiktų užsakovams. Architektė pasakoja, kad apie 80 proc. užsakymų vyrauja vieno aukšto statiniai. Ji vardija jų privalumus:

• Paprastesnė statyba.
• Paprastesnis, patogesnis suplanavimas ir pats gyvenimas.
• Nereikia įrengti laiptų.

Kokie sprendimai projektuojant namus nebepasiteisina praktiškai?

Didžioji dalis užsakovų projektuoja namus su garažais, kuriuose planuoja laikyti vieną ar du automobilius. Tačiau ar jų tikrai reikia? Pagalvokite, ar grįžę namo kaskart varysite automobilį į garažą.

„Garažų dažniausiai siūlau atsisakyti ir vietoje jų rinktis bendrą pagalbinę patalpą. Garažas kainuoja daug – jam taip pat reikės pamatų, sienų, stogo, o automobilius 90 proc. klientų vėliau laiko lauke, tad garažas tiesiog tampa sandėliuku. Automobiliui laikyti geriausiai tinka stoginė“, – įsitikinusi G. Karenė.

Taip pat dar vienas iš perteklinių norų dviaukščiuose namuose – balkonas. Kur kas geresnis sprendimas – projektuoti terasą prie namo. Ji atstos ir balkoną, ir pavėsinę, įstiklinę terasą rėmine ar berėme stumdoma konstrukcija, turėsite dar vieną papildomą laisvalaikio erdvę net ir orams atvėsus.

Architektė G. Karenė pataria apgalvoti, ar name tikrai reikia židinio:

„Židinys – viena iš svajonių, siejamų su nuosavu namu. Tačiau reikėtų žinoti, kad židinio įrengimas – brangus: reikia ir kamino, ir paties židinio, sudėtinga jį įrengti A+ klasės name. Tikrai dideli įrengimo kaštai, bet dažniausiai jis būna užkuriamas vos kelis kartus per metus“, – mintimis dalijasi kaunietė architektė.

Vis tik norintiems židinio verta pasvarstyti apie ekonomiškesnius ir paprastesnius variantus: įsigyti elektrinius židinius ar net kilnojamus kompaktiškus universalius biožidinius, kuriems nereikia dūmtraukio.

Stogo projektavimas: kurį sprendimą pasirinkti?

Lietuviams patraukliausi daugiašlaičiai stogai, tačiau jie – patys brangiausi: įrengiant prireikia daugiau konstrukcijų, medžiagų. Architektai gali pasiūlyti ir parengti puikių modernių ir klasikinių namų su vienašlaičiais, sutapdintais ar dvišlaičiiais stogais projektų:

„Lietuviai neretai vadovaujasi įvairiais mitais. Pavyzdžiui, nusistovėjusi taisyklė projektuoti apie pusės metro stogo karnizą, esą, taip bus apsaugotas fasadas. Pasidairius Žaliakalnyje, Šančiuose ar Senamiestyje, 100 metų senumo mediniai namai puikiai atrodo iki šių dienų, nors jie yra be karnizų“, – pasakoja architektė.

Pasak architektės, nepopuliarūs ir plokštieji stogai, tačiau., pasirinkus vadinamąjį sutapdintą stogą, labai paprasta pasiekti aukštą A+ energinio efektyvumo klasę.

Geriausia namo konstrukcija

Dažniausiai namai pagal konstrukciją skirstomi į mūrinius ir karkasinius. Lietuvoje patys populiariausi – mūriniai namai. Tiesa, statyboms dažniau naudojamos ne plytos, bet silikatiniai ar porėtosios keramikos blokeliai. Tačiau pasirinkimo kriterijus lemia ir tai, kokiomis medžiagomis bus dengiamas namo fasadas: ne visas idėjas galima įgyvendinti statant karkasinį namą, ir atvirkščiai – ne viskas tiks mūriniam statiniui. Atsižvelgęs į sklypo ypatumus, aplinką, kurioje bus statomas namas, labai naudingų patarimų gali duoti ir architektas. G. Karenė vis dažiau pataria be baimės rinktis patikimus ir ekonomiškus karkasinius namus:

„Labai retai lietuviai renkasi karkasinį namą, nors, mano manymu, karkasinė statyba yra racionaliausia statybos technologija: nieko nereikalingo – tik tai, kas geriausiai atlieka savo funkcijas. Kitas svarbus privalumas – karkasinė statyba geriau nei bet kuri kita statybos technologija pritaikyta naujoms šiltinimo technologijoms (ne paslaptis – jos buvo kuriamos karkasinei statybai). Be visų kitų privalumų tai – ir pigiausias būdas pasistatyti pasyvų namą.“

Nuo ko priklauso namo projekto kaina?

Projektavimo kainai įtakos turi namo sudėtingumas ir kvadratūra. Visų projektų iki 300 kv. m dokumentacija – vienoda. Namo projektą sudaro bendroji dalis, sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, nuotekų, vandentiekio, energiniai skaičiavimai ir pan.

Pasak G. Karenės, daugelio architektų darbų kainos – labai panašios, nebent architektas – garsus, daug pasiekęs: tada jo įkainiai gali būti aukštesni ir 5 kartus. Pavyzdžiui, tipinė individualaus namo projektavimo kaina su visais statybos leidimais, suderinimais ir kt. – apie 3000–5000 eurų.

Bendravimas su architektu ir jo pasirinkimo kriterijai

Renkantis architektą, reikėtų pasidomėti jo patirtimi, paieškoti rekomendacijų, atsiliepimų. G. Karenė mano, kad labai svarbu su architektu rasti bendrą kalbą:

„Architektą reikia rinktis atsakingai, nes su juo bendrausite ne tik projektavimo, bet ir statybų metu ir jau įrenginėdami namą.“

Pasak G. Karenės, klientai labai dažnai prašo ir darbų pavyzdžių, tačiau dviejų vienodų projektų nėra:

„Individualiai vertiname kiekvieno užsakovo sklypą, norus, asmeninius poreikius ir kt. Klientai papasakoja, ko jie norėtų, kas jiems patiktų, kartais atsineša piešinius, o architektas pataria, ir vyksta kūrybinis procesas. Tarkime, klientai nori, kad svetainės langai būtų į šiaurės ar rytų pusę, bes mes visada patariame juos orientuoti į pietus arba vakarus. Aš, kaip profesionalė, stengiuosi kliento norus suderinti su praktiškumu ir techniniais reikalavimais: ir higiena, ir energetika, kad namas būtų tobulas.“

Pirmasis dokumentas, kurį architektai pateikia atvykusiems į susitikimą klientams – projektavimo užduotis: joje nurodoma, koks namas, kiek ir kokių kambarių jame bus, koks namo stilius ir kt. Tad prieš susitikimą su architektu reikėtų gerai pagalvoti, kokio namo norite, kurie aspektai jums svarbiausi – taip taupysite ir savo, ir architekto laiką.