Ar programėlės gali padėti lietuviams pasiekti tokį anglų kalbos lygį, kokį išvystė skandinavai?

Atsivėrę vakarų pasaulio vartai, verslo plėtra ir technologinė pažanga lėmė tai, kad prieš tris dešimtmečius vis daugiau lietuvių ir rusų kalbas pažinusių tautiečių prabilo kitokiais žodžiais. Šiuo rodikliu – užsienio kalbų mokėjimu – veržiamės tarp stropiausių Europos Sąjungoje.

Ir jeigu, vedini siekio tobulėti, pasiryžtume papildyti šią statistiką, nuo kito pirmadienio kompetentingi specialistai Lietuvoje sudarytų sąlygas pasirinkti iš daugiau nei tuzino skirtingų užsienio kalbų.

Pradedant anglų, vokiečių, prancūzų, tęsiant italų, ispanų ir skandinavų, baigiant tokiomis egzotiškomis kaip mandarinų ar arabų.

Vis dėlto beveik tris dešimtmečius Lietuvoje „lingua franca“ išlieka anglų kalba, o jos mokėjimas – vienu kertinių reikalavimų darbinantis.

Kodėl vis dar jaučiame poreikį šią kalbą gvildenti papildomai, nepaisant to, kad mokyklose turime keletą savaitinių pamokų, prieigą prie giliausio informacijos lobyno, radijo stotyse sukasi angliški kūriniai, o jos žodžiais su mumis kasdien bendrauja išmanieji įrenginiai? Galų gale, per kiek laiko galima išmokti užsienio kalbos ir kiek investicijų šis malonumas reikalauja?

Į visus šiuos klausimus atsakys Paslaugos.lt portalo ekspertai – edukacinės bendrovės „Kalba“ kūrėjas Rytis Jurkėnas ir ugdymo akademijos „Alfa klasė“ anglų kalbos mokytojas Denis Petrina.

Skaitykite daugiau > 15 min.