Vejos pjovimas, tręšimas, pikžoliu naikinimas, genejimas

Vejos paruošimas žiemai
Po vasaros veja pagaliau atrodo taip, kaip jos šeimininkai tikėjosi: sodri, tanki ir ryškiai žalia. Todėl rugsėjį lengva pagalvoti, kad didieji darbai jau baigti. Tačiau būtent dabar priimami sprendimai gali nulemti, ar pavasarį kieme rasime žalią veją, ar iššutusius ir ligų pažeistus plotus.
Rugsėjis nėra vejos sezono pabaiga. Atvėsus orams susidaro palankios sąlygos augalui įsisavinti maisto medžiagas, todėl veja dažnai būna gražiausia per visą sezoną. Kartu tai paskutinė galimybė tinkamai paruošti ją žiemai.

Šių metų orai vejų augintojams buvo itin kontrastingi. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, balandį iškrito vos 38 proc. įprasto daugiamečio kritulių kiekio. Vasarą situacija pasikeitė: liepą kritulių buvo 61 proc., o rugpjūtį – 22 proc. daugiau nei įprastai.

Gausūs vasaros krituliai ir padidėjusi santykinė oro drėgmė sudarė palankias sąlygas grybinėms ligoms. Antrus metus iš eilės daugelyje vejų plito raudonsiūlė, pasitaikė ir vadinamosios rudosios dėmėtligės (angl. brown patch) požymių.

Fungicidas gali pristabdyti ligą, tačiau nepašalina jos priežasties. Liga dažnai parodo, kad veja yra nusilpusi. Tuomet reikia vertinti, ar dirvožemis nėra nualintas arba suslėgtas, ar tinkamas jo rūgštingumas, ar veja reguliariai tręšiama ir pjaunama, kokios sąlygos susidariusios šaknų zonoje

Trąšos yra svarbi vejos priežiūros dalis, tačiau jų ne visada pakanka. Jei dirvožemis nualintas, nehumusingas ar sumažėjęs jo biologinis aktyvumas, pirmiausia reikia spręsti šias problemas

Keturi darbai prieš žiemą
1. Patikrinkite dirvožemio suslėgimą. Paprastas požymis – kastuvą ar kitą įrankį į dirvą įspausti labai sunku. Tokiu atveju prieš tręšimą verta atlikti core aeraciją – ji padeda orui ir vandeniui lengviau pasiekti vejos šaknų zoną.

2. Jei veja pjaunama robotu, įvertinkite veltinį. Dažnas pjovimas palieka daug smulkių augalinių liekanų. Kai trūksta saulės ir šilumos, jos mineralizuojasi lėčiau, todėl gali formuotis veltinio sluoksnis. Prieš rudeninį tręšimą gali būti reikalingas skarifikavimas.

3. Skarifikuokite švelniau nei pavasarį. Rudenį dienos trumpėja, naktys vėsta, o vejos regeneracija lėtėja. Skarifikatoriaus peilius reikėtų pakelti aukščiau, veją tik lengvai iššukuoti, neplėšyti ir nepalikti gilių pažeidimų.

4. Tręškite laiku, o pjaukite tol, kol veja auga. Optimalus laikas rudeniniam vejos tręšimui – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Tačiau, pasak agronomo, renkantis konkrečią dieną svarbu atsižvelgti ir į oro sąlygas, vejos augimo tempą bei jos būklę.

Žiemoti veją rekomenduojama palikti maždaug 3–4 cm aukščio. Tręšimo taip pat nereikėtų atidėti: vėlai patręšus ir netikėtai atėjus ankstyvai žiemai, gali padidėti vejos iššutimo rizika. Todėl šiuos darbus svarbu atlikti rekomenduojamu laiku

Viena dažniausių klaidų – spalio pradžioje veją nupjauti paskutinį kartą ir palikti peraugti iki 5–6 cm ar daugiau. Ilga, po sniegu prigludusi žolė prasčiau vėdinasi, ilgiau išlieka drėgna, todėl padidėja iššutimo ir pavasarinio pelėsio rizika. „Nežinome, kokia bus žiema – galbūt sniego beveik nebus, o gal jis išsilaikys kelis mėnesius. Oro nesukontroliuosime, bet galime tinkamai atlikti savo namų darbus ir sumažinti riziką. Praėjusią žiemą ilgai išsilaikiusi sniego danga vejoms tapo dideliu išbandymu. Pasak agronomo, klientų, priežiūros specialistų ir vejų augintojų bendruomenės stebėjimai rodo, kad prieš rudeninį tręšimą švelniai skarifikuotose vejose pavasarį buvo daugiau žalių ir mažiau iššutusių plotų. Prieš žiemą svarbiausia įvertinti konkrečios vejos būklę, prireikus atlikti core aeraciją ar švelnų skarifikavimą, pasirinkti rudeniui tinkamas trąšas ir pjauti tol, kol veja auga.