Žemės frezavimas, vejų įrengimas

Žemės kultivavimas. Žemės frezavimas. Vejų įrengimas, sodinimas. Aplinkos tvarkymas. Žemės paruošimas sodinimui. Sklypo išlyginimas. Žolės sėjimas. Mini traktoriumi paruošime jūsų sklypą žolės sėjimui.

Dirbame mažuose ir dideliuose plotuose, soduose, sodybose ir t.t.

Išrašau sąskaitas.

Kaina sutartinė

Vejos įrengimas
Norint įrengti kokybišką veją, svarbu prieš tai padaryti pasiruošimo darbus. Visų pirma, rekomenduojama baigti visus statybos darbus: sudėti trinkeles, pastatyti tvoras, įrengti nuotekų valymo įrenginius, drenažus, laistymo sistemas. Prieš pradedant įrenginėti veją reikia suformuoti sklypo reljefą ir nuolydžius bei palikti galimybę įvažiuoti sunkiajai technikai atvežti juodžemį ar išvežti seną velėną. Kiekvienas sklypas reikalauja individualaus sprendimo, todėl mes atvažiuojame, įvertiname sklypą, informuojame bei patariame kokius pasiruošimo darbus reikia atlikti prieš įrengiant veją.

Dirvožemio paruošimas
Gražios vejos įrengimą lemia kokybiškas dirvožemis. Jo paruošimui skiriame daugiausiai laiko. Tai pati brangiausia vejos įrengimo proceso dalis. Pagal dendrologus jei vejos įrengimą planuojate iš anksto, neskubant, tai geriausias laikas pradėti ruošti dirvą rudenį arba pavasarį. Tačiau ar tai - ankstyvas ruduo, pavasaris ar vasara- dirvos paruošimo procesas yra panašus: 1) piktžolių naikinimas, 2) šiukšlių, akmenų, grumstų išrinkimas iš viršutinio dirvožemio sluoksnio, 3) dirvos paviršiaus struktūros pagerinimas. Piktžolių naikinimas gali būti atliekamas herbicidais arba mechaniniu būdu perkasant ir išrenkant žolių šaknis. Šiukšlių, akmenų, grumstų išrinkimas taip pat atliekamas frezos pagalba ar rankiniu būdu (mes naudojame abu būdus).
Tačiau dirvos paviršiaus struktūros pagerinimas priklauso nuo daugelio faktorių. Jei neskubate ir vejos įrengimą planuojate iš anksto, tai rudenį ar pavasarį reikia išnaikinti dirvos piktžoles ir suarti ar sukultivuoti dirvą, nes žolių kerai per tam tikrą laiką supus ir turėsite juodžemį paruoštą vejos sėjimui. Taip pat rekomenduojama rudenį paskleisti užvežtą juodžemį ir išlyginti su nuolydžiais žemę tam, kad ji susigulėtų ir pavasarį greičiau pradžiūtų bei nebūtų balų. Tačiau jei statybų metu derlingą dirvos paviršių sustūmėte į krūvas, tai drąsiai galite jas skleisti sklype, nes jos bus pavirtusios į juodžemį t.y. augalų šaknys bus sunykusios tose krūvose per statybų laikotarpį. Tačiau naujai sudygusias piktžoles rekomenduojama naikinti. Derlingos žemės viršutinis rekomenduojamas sluoksnis turėtų būti 15-20cm.

kultivavimas ir lyginimas
Sekantis žingsnis yra dirvos paviršiaus kultivavimas ir lyginimas. Kultivavimas atliekamas naudojant techniką (traktorių su freza), tačiau dirvos paviršiaus lyginimas atliekamas tiek technikos pagalba, tiek rankiniu būdu: traktoriaus krautuvo kaušu, traktoriaus priekiniu peiliu, grėbliais, lentomis.

kokybiškos dirvožemio struktūros paruošimas
Kokybiškai paruošta dirva vejai reikalauja sureguliuoto drėgmės režimo, tinkamo pH, geros dirvožemio struktūros, subalansuoto organinių ir mineralinių maisto medžiagų kiekio, tinkamo dirvožemio sutankinimo. Mūsų prietaisai tinkamai išmatuoja dirvožemio pH, kas leidžia sureguliuoti dirvožemio struktūrą ir parinkti reikalingas medžiagas. Dirvą yra būtina praturtinti mineralinėmis medžiagomis. Jų kiekį išskaičiuojame pagal veikliąsias medžiagas taip, kad į arą patektų reikalingas kiekis azoto, fosforo oksido ir kalio oksido. Naudojame nurodytų proporcijų sudėties kompleksines trąšas paskaičiuojant jų kiekį arui. Jei veją ruošite nuo rudens, tai galite fosforo ir kalio trąšas įterpti į dirvą,o azotines išberti prieš sėjimo darbus.

Sėklų mišiniai ir jų parinkimas
Sėklų mišinius parenkame pagal konkrečios vietos dirvos sudėtį, drėgnumą ir saulės apšvietimo sąlygas. Taip pat svarbu įvertinti vejos priežiūrą ir eksploataciją. Namų vejoms tinka sėklų mišiniai, kuriuose yra pievinės miglės ir raudonųjų eraičinų. Jei sklypas turi laistymo sistemą ar yra pakankamai drėgnas, tai sėklų mišiniuose turėtų būti daugiau pievinės miglės (Poa pratensis). Sausesnėse dirvose, taip pat dirvose, kuriose yra mažesnis saulės apšvietimas, daugiau sėklų mišinyje turėtų būti raudonųjų eraičių (Festuca rubra). Į daugumą sėklų mišinių dedamos daugiametės svidrės nes jos labai greitai sudygsta ir vystosi. Taip pat populiarūs yra nendriniai eraičinai, kurie yra nereiklūs dirvai ir atsparūs sausroms, užmerkimui, šalčiams, ligoms. Visos kitos žolių rūšys yra sėklų mišiniuose tam, kad pagerintų vejos prisitaikymą prie specifinių sąlygų.
Vejos tankumui užtikrinti sėklų mišinio išeiga svyruoja nuo 2,5- 4 kg/a priklausomai nuo daugelio faktorių. Tai lemia tinkamos ar prastos sėklų daigumui sudarytos sąlygos: užtikrintas /neužtikrintas nuolatinis laistymas (įrengtos laistymo sistemos), planuojamas/neplanuojamas papildomas tręšimas, temperatūrų svyravimai (sausros, krušos, liūtys). Mažesnė sėklų norma taikoma parkinėms ir pakelių vejoms, kuriems nekeliami aukšti kokybės reikalavimai, nes juos įrenginėjant dėl didelių pradinių investicijų dideliems plotams pasirenkamas vejos įrengimas sėjant.

Sėjimas
Sėjos laikas labai svarbus įrenginėjant veją. Dirva neturi būti perdžiūvusi, bet pakankamai sausa. Sėklos išberiamos specialia sėjamąja paskleidžiant jas kuo tolygiau visame plote. Išbertos sėklos įterpiamos specialiu volu į dirvą 0,5-1,5cm gyliu. Maksimalus sudygimo tolygumas užtikrinamas pasėtas sėklas įterpiant, užmulčiuojant ir užvoluojant specialiu įrankiu su durpingu kompostu ar juodžemio sluoksneliu, kuris saugo dirvos drėgmę ir skatina tolygų sėklų dygimą.

Vejos priežiūra po sėjos
Vejos priežiūra prasideda iš karto po sėjimo darbų. Jei per artimiausias valandas nenusimato lietaus, tai visą veją reikia palaistyti. Jei orai vyrauja sausi, rekomenduojama laistyti veją vakarais kiekvieną dieną, kad žemė būtų drėgna visą laiką (pirmas dvi savaites). Dygstančiai vejai reikalinga drėgmė, jei jos nebus, sudygs piktžolių, kurios yra žymiai geriau prisitaikiusios prie nepalankių aplinkos sąlygų ir sugeba dygti geriau netgi drėgmės trūkumo sąlygomis, todėl piktžolės gali greitai įsivyrauti ir nustelbti veją. Jei iš pradžių laistysite, o sudygus daigeliams nustosite tinkamai laistyti, tai yra didelė tikimybė, kad jauni gležni daigeliai žus, nes jie yra labai jautrūs drėgmės trūkumui. Jei veja negaus pakankamai vandens ir bus sausa, stiprus vėjas gali nunešti sėklas.
Labai svarbu, kad pasėtos vejos netrypčiotų, nemindytų ir be reikalo nevaikščiotų per pasėtą sklypą. Ypatingai reikėtų vengti vaikščioti, kai žemė yra šlapia. Neišvengsime vaikščiojimų jei reikės perkelti laistymo purkštuvus, tačiau tai reikėtų daryti atsargiai. Jei pažeidėt, sugadintas vietas reikėtų išlyginti grėbliu ir paberti sėklų.
Piktžolės yra gyvybingsnės, todėl jos geriau prisitaiko prie įvarių aplinkos sąlygų lyginant su varpinėmis žolėmis. Nieko nuostabaus, kad jos pradeda dygti pirmos ir užauga greičiau, tačiau nereikia baimintis, piktžolių mažėja su kiekvienu žolės pjovimu. Per vienerius metus didžioji dalis piktžolių išnyksta. Dygstančią veją svarbu tinkamai ir laiku nušienauti. Pjaukite žoliapjovę su aštriu pjovimo peiliu. Pirmą kartą žolė pjaunama sausą dieną, be rasos, kai žolė siekia 9-10cm, ji pjaunama iki 7-8cm aukščiu, nes jauni daigai dažniausiai nupjaunami nedaug ar dar nesiekia pjovimo aukščio, tokiu būdu yra pakertamos piktžolės ir sudaromos geresnės sąlygos jaunoms vejos žolėms augti. Jaunai žolei rekomenduojamas didesnis ūgis, nes tada ji geriau vystysis ir reaguos į sausras. Antrą kartą žolė pjaunama nuleidžiant vejapjovę centimetru žemiau nei per pirmąjį pjovimą. Kiekvieną kartą pjaunant veją, vejapjovė nuleidžiama 1 centimetru, kol pasiekia 3,5-4,5cm aukštį. Žemiau nei 4cm vejos pjauti nerekomenduojama pirmaisiais vejos augimo metais, nes žolių šaknų sistema nėra visiškai išsivysčiusi, ji nėra labai atspari pakilus temperatūrai, todėl trūkstant drėgmės gali pradėti džiūti. Veja visiškai susiformuoja ir sutankėja tik per vienerius metus jei augimo sąlygos bus patenkinamos. Kitais metais veją bus galima pjauti įprastu 3-3,5cm aukščiu. Pjaunant veją pirmuosius metus (ypatingai pirmus kelis kartus) nupjautą žolę reikia surinkti į vejapjovės rinktuvą, nemulčiuoti. Jaunai vejai gali pakenkti nesmulkintos liekanos.
Nupjautą jauną veją yra patartina patręšti kompleksinėm trąšom su didesniu azoto kiekiu ar bet kokiom azotinėm trąšom. Amonio salietros rekomenduojamas kiekis yra 1,5-25kg arui. Tręšimas skatina žolių vystymąsi ir susivėrimą. Tręšti reikėtų atitinkamos sudėties trąšomis kas keturi- penki pjovimai. Negalima tręšti azotinėmis trąšomis rudenį, nes intensyviai auganti žolė sunkiai žiemos. Pirmaisiais bei antraisiais vejos augimo metais yra rekomenduojama vėlų rudenį nupurkšti veją fungicidais tam, kad apsaugotų ją nuo grybinių ligų: snieginio pelėsio, puvinių. Dėl fungicide rūšies pasidomėkite ūkinių ar sodo prekių parduotuvėse. Labai svarbu nepalikti per aukštos žolės žiemai, nes gali labai padidėti iššutimo ir grybinių ligų pavojus.