Nekilnojamas turtas. Dronas. Portretai. Reklama.
Robertas
Klaipėda, +50 km aplink
Skambinti
Rašyti
- Sukurtas: 2018-05-26
- Jungėsi: prieš 7 val.
- Lankytojų: 5 149
- Sukurtas: 2018-05-26
- Jungėsi: prieš 7 val.
- 5 149
- 5.0 (42)
- PRO
- Nuo 100 €/h
- -10% nuolaida
- 22 m. patirtis
Nekilnojamojo turto fotografavimas.
Fotografavimas iš drono.
Verslo portretų fotografavimas.
Produktų/gaminių fotografavimas.
Fotografavimas iš drono.
Verslo portretų fotografavimas.
Produktų/gaminių fotografavimas.
Nekilnojamo turto fotografavimas.
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Verslo portretai.
Dėmesio - patraukli kaina!
Portretų fotografavimas studijoje arba sutartoje vietoje.
Sukurkime portretą kartu - atviras, linksmas, draugiškas, patikimas, solidus.
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Produktai/gaminiai.
Produktų fotografavimas studijoje arba sutartoje vietoje.
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Interviu apie R. Gabrio kūrybą ir Klaipėdą:
„Minimalistinė savo charakteriu, dažniausiai monochrominė Roberto Gabrio fotografija išsiskiria veik neapčiuopiamu objektu/siužetu, todėl jo darbus galėtume įvardinti savotiška potapybine abstrakcija, kur fiksuojama apibrėžtis, faktūra, nuojauta.
Roberto darbai – tai tylos ir pauzės estetika, bendravimas su žiūrovu dažniau lydimas vidujinio balso nei aiškaus žodžio”. Savo kūrybos pristatymui Robertas pasirenka būtent šiuos menotyrininkės Godos Giedraitytės žodžius.
Ką apie save, savo kūrybą ir fotografiją galvoja pats fotomenininkas?
Robertas sako, kad pasaulio suvokimo ir fotografijos subtilybių mokosi visą gyvenimą, jo darbai tarsi palieka žiūrovą vieną su Klaipėda ir ją gaubiančia amžinybe. Tad, kaip pastebi menotyrininkai, nors ir matyta tūkstančius kartų, Klaipėda jo fotografijose atrodo dar ne iki galo pažinta, kitokia.
Kada ir kaip tapote klaipėdiečiu?
- Kai mane atvežė į Klaipėdą, buvau paauglys. Man pasisekė, kad teko gyventi arti gamtos - Melnragėje, o vėliau ir Giruliuose. Aplinka ir nauji draugai buvo ypatingi, ir nuo to meto save vadinu klaipėdiečiu.
Kas Jums yra fotografija: darbas, pomėgis?
Fotografavimas man yra gyvenimo būdas, net neįsivaizduoju, ką veikčiau be fotografijos.
Kaip ir kada ji atsirado Jūsų gyvenime? Jūsų pirmasis fotoaparatas, kokią techniką naudojate?
Fotoaparatą padovanojo giminaičiai, pirmoji fotografija arba pirmas bandymas buvo prosenelės portretas – ji šildėsi saulėje ant medinio suoliuko, su skarele ir iki žemės marga tamsia suknele, virš galvos žydėjo alyvos...fotografavau ant nespalvotos juostelės, bet nuotaiką, pamenu, pavyko perteikti. O vėliau fotografija įtraukė kaip sūkurys upėje, užbūrė visam gyvenimui – tai buvo stebuklas, kai pamatytą vaizdą gali perkelti ant fotopopieriaus, užsidaryti vonios kambaryje, kur paslaptinga raudona šviesa ir nežinia kaip atsirandantys vaizdai popieriaus lapelyje. Ir tada perskaičiau pirmąją knygą apie fotografiją. Iš pradžių paruoštus ryškalus pirkdavau fotoprekių parduotuvėje, vėliau pagal įvairius receptus gamindavau pats. Chemikalus reikėdavo sverti mažomis svarstyklėmis po kelis miligramus, juos tirpinti reikiamoje temperatūroje ir sumaišyti tam tikru eiliškumu... Man tai buvo be galo įtraukiantis užsiėmimas. Aname amžiuje fotografavo ne visi, nes reikėjo daugiau žinių ir darbo, kad padarytum fotografiją, kurią gali parodyti draugams ar surengti parodą. Pirmasis aparatas tikriausiai buvo FED‘as, vėliau pavyko įsigyti vokiškus, japoniškus fotoaparatus.
Visi fotografai tam tikru metu išgyveno savotišką krizę, ne visi išlaikė šiuolaikinių technologijų išbandymą. Kaip tas metas atsiliepė Jūsų kūrybai?
Kažkaip natūraliai viskas buvo, juk tai įvyko ne per vieną dieną. Fotografija - tai rezultatas, ką noriu išreikšti, todėl atlikimo techniką renkuosi pagal sumanymą. Skaitmeninė technika patogesnė, o dirbant analogine paprastai būna „gyvesnis vaizdas“, daugiau pustonių; aišku, kad tai pamatytum, reikia atidžiau įsižiūrėti į fotografiją.
Esate pripažintas meno žmogus. Ką manote apie fotomenininko statusą – ar juo gali vadintis bet kas, kas geba nuspausti mobiliajame telefone mygtuką ir užfiksuoti, net jeigu ir išskirtinį momentą?
Išskirtinis momentas gali pakliūti ir atsitiktiniam mygtuko spaudėjui. Fotografo specialybė, kaip ir kitos, reikalauja patirties, pastovaus mokymosi, manau, reikia noro atrasti, gebėjimo pamatyti, kas atrodo lyg ir nesvarbu ar neįdomu, ieškoti nesustojant ir tada turėtų gautis „geri dalykai“.
Kaip reaguojate į jaunosios kartos kritiką, kad menas turi būti kitoks?
Man patinka kritika, jeigu ji argumentuota, o atsakyti, koks menas „turi būti“, manau, neįmanoma. Dabar jaunimo mene daugiau bendravimo, daugiau išmąstymo ir šis menas iš žiūrovo reikalauja visapusiškų žinių, pasiruošimo.
Kaip manote, kur link judės fotomenas? Ar išliks fotografo amatas kaip toks apskritai?
Kiekvieno laikmečio skirtingi poreikiai; tai, kas rodoma dabar, anksčiau buvo nesuprantama ar tiesiog nepadoru. Dabar kūryboje susilieja įvairios sritys: tyrinėjimas, vaizdas, garsas, įvairios technologijos. Fotografijos ratas sukasi - nemažai fotografijos mylėtojų vėl grįžta prie senųjų technologijų, atranda fotografiją iš naujo. Dabartinės technologijos tobulėja tiesiog šuoliais, bet žmogus už fotoaparato, manau, dar ilgai bus reikalingas.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekai padovanojot solidžią savo darbų kolekciją. Kodėl?
Klaipėdos fotografijų ciklą pradėjau fotografuoti dar praėjusiame amžiuje. Bibliotekai padovanojau dokumentuotą skaitmeninių failų kolekciją, ji pasiekiama tiek skaitytojui, tiek menotyrininkui. Mano sustabdytos akimirkos jau tapo istorija ir dabar tiesiog būtų sudėtinga atkurti praeitį. Noriu išleisti fotoalbumą, tačiau tam reikia lėšų. Ieškau leidėjų ir rėmėjų, manau bendradarbiaujant, knyga pasieks skaitytoją.
Kodėl renkatės fotografuoti tuščią miestą? Juk dabar taip modernu rodyti gyvenimą tokį, koks yra: chaosas, skubėjimas, spalvinis triukšmas ir t.t., o pažvelgus Jūsų fotografijas viskas dingsta, paskęsta rūke, lieki vienas su savo miestu.
Miestas išsirinko mane dėl to, kad čia gyvenu ir jį jaučiu, čia daug išgyventa, daug patirta – tai meilė ir duoklė šiai vietai. Kad pajausti jūrinio miesto dvasią, rinkausi rudens ir pavasario laiką: kai miestas apsigaubia ūku, kai medžiai beveik be lapų, kai dramatiška šviesa, kai mažiau mašinų. Todėl senamiestis mano fotografijose labiau „be žmonių“, rečiau sutinkamas praeivis, tada miesto architektūra išsigrynina, leidžia save fotografuoti. Realizuojant šį sumanymą, niekur nepaskubėsi, reikia būti tinkamu metu iš anksto numatytoje vietoje, kad žiūrovas pajaustų tai, ką pajautėte Jūs.
Viena menotyrininkių užsiminė, jog apsistojote Klaipėdos senamiestyje, ieškodamas kūrybinių impulsų. Kiek tame yra tiesos?
Mano sumanymas buvo fotografuoti Klaipėdos architektūrą, todėl pasirinkau senamiestį, nes tai -seniausia istorinė miesto dalis. Aš iš tiesų apsigyvenau senamiestyje, kad jį nufotografuočiau. Esu įsitikinęs, tik čia nuolatos gyvenant, įmanoma suprasti kuriuo metu tinkamas laikas fotografuoti. Visas Klaipėdos senamiestis man yra įdomus, stebiu jį ir fotografuoju skirtingais metų laikais, todėl, einant į miestą, fotoaparatas visada su manimi. Kad kadre nebūtų trukdančios informacijos tenka išties nemažai išlaukti, būtina „sugauti“ šviesą, ir atrasti svarbiausia – išgrynintą senamiesčio architektūrą ir miesto būseną.
Tikėtina, kad per visą savo kūrybinį kelią išbandėt ne tik architektūrinį peizažą. Kokius žanrus dar esant įvaldęs?
Fotografavau įvairiose srityse: ir portretą, ir peizažą, buvo laikas, kai buvau paniręs į makro fotografiją. Dirbau fotostudijoje, fotoreporteriu laikraščiuose, o šiuo metu užsiimu reklamine, daiktų ir natiurmortų fotografija. Šis darbas reikalauja ypatingo susikaupimo, tam tikros technikos ir dažnai suteikia atradimo džiaugsmą.
Ar miesto fotografavimas jau galutinė stotelė, ar turit idėjų, planų į pasaulį pažvelgti bei mums jį parodyti dar kitu rakursu?
Tai tikrai nepaskutinė stotelė, noriu padirbėti gatvės fotografijoje, praplėsti žinias portreto srityje, dar yra projektiniai darbai, ir gyvenimas vis kažką „noriai“ koreguoja.
Ko palinkėtumėte žurnalo „Lietuvos pajūris“ skaitytojams? Gal jie, eidami jūsų pėdomis, galėtų Klaipėdą atrasti iš naujo?
Linkiu ieškoti ir patirti atradimo džiaugsmą, atrasti savą kelią.
Kalbino Žydrūnė Jankauskienė
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Verslo portretai.
Dėmesio - patraukli kaina!
Portretų fotografavimas studijoje arba sutartoje vietoje.
Sukurkime portretą kartu - atviras, linksmas, draugiškas, patikimas, solidus.
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Produktai/gaminiai.
Produktų fotografavimas studijoje arba sutartoje vietoje.
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Interviu apie R. Gabrio kūrybą ir Klaipėdą:
„Minimalistinė savo charakteriu, dažniausiai monochrominė Roberto Gabrio fotografija išsiskiria veik neapčiuopiamu objektu/siužetu, todėl jo darbus galėtume įvardinti savotiška potapybine abstrakcija, kur fiksuojama apibrėžtis, faktūra, nuojauta.
Roberto darbai – tai tylos ir pauzės estetika, bendravimas su žiūrovu dažniau lydimas vidujinio balso nei aiškaus žodžio”. Savo kūrybos pristatymui Robertas pasirenka būtent šiuos menotyrininkės Godos Giedraitytės žodžius.
Ką apie save, savo kūrybą ir fotografiją galvoja pats fotomenininkas?
Robertas sako, kad pasaulio suvokimo ir fotografijos subtilybių mokosi visą gyvenimą, jo darbai tarsi palieka žiūrovą vieną su Klaipėda ir ją gaubiančia amžinybe. Tad, kaip pastebi menotyrininkai, nors ir matyta tūkstančius kartų, Klaipėda jo fotografijose atrodo dar ne iki galo pažinta, kitokia.
Kada ir kaip tapote klaipėdiečiu?
- Kai mane atvežė į Klaipėdą, buvau paauglys. Man pasisekė, kad teko gyventi arti gamtos - Melnragėje, o vėliau ir Giruliuose. Aplinka ir nauji draugai buvo ypatingi, ir nuo to meto save vadinu klaipėdiečiu.
Kas Jums yra fotografija: darbas, pomėgis?
Fotografavimas man yra gyvenimo būdas, net neįsivaizduoju, ką veikčiau be fotografijos.
Kaip ir kada ji atsirado Jūsų gyvenime? Jūsų pirmasis fotoaparatas, kokią techniką naudojate?
Fotoaparatą padovanojo giminaičiai, pirmoji fotografija arba pirmas bandymas buvo prosenelės portretas – ji šildėsi saulėje ant medinio suoliuko, su skarele ir iki žemės marga tamsia suknele, virš galvos žydėjo alyvos...fotografavau ant nespalvotos juostelės, bet nuotaiką, pamenu, pavyko perteikti. O vėliau fotografija įtraukė kaip sūkurys upėje, užbūrė visam gyvenimui – tai buvo stebuklas, kai pamatytą vaizdą gali perkelti ant fotopopieriaus, užsidaryti vonios kambaryje, kur paslaptinga raudona šviesa ir nežinia kaip atsirandantys vaizdai popieriaus lapelyje. Ir tada perskaičiau pirmąją knygą apie fotografiją. Iš pradžių paruoštus ryškalus pirkdavau fotoprekių parduotuvėje, vėliau pagal įvairius receptus gamindavau pats. Chemikalus reikėdavo sverti mažomis svarstyklėmis po kelis miligramus, juos tirpinti reikiamoje temperatūroje ir sumaišyti tam tikru eiliškumu... Man tai buvo be galo įtraukiantis užsiėmimas. Aname amžiuje fotografavo ne visi, nes reikėjo daugiau žinių ir darbo, kad padarytum fotografiją, kurią gali parodyti draugams ar surengti parodą. Pirmasis aparatas tikriausiai buvo FED‘as, vėliau pavyko įsigyti vokiškus, japoniškus fotoaparatus.
Visi fotografai tam tikru metu išgyveno savotišką krizę, ne visi išlaikė šiuolaikinių technologijų išbandymą. Kaip tas metas atsiliepė Jūsų kūrybai?
Kažkaip natūraliai viskas buvo, juk tai įvyko ne per vieną dieną. Fotografija - tai rezultatas, ką noriu išreikšti, todėl atlikimo techniką renkuosi pagal sumanymą. Skaitmeninė technika patogesnė, o dirbant analogine paprastai būna „gyvesnis vaizdas“, daugiau pustonių; aišku, kad tai pamatytum, reikia atidžiau įsižiūrėti į fotografiją.
Esate pripažintas meno žmogus. Ką manote apie fotomenininko statusą – ar juo gali vadintis bet kas, kas geba nuspausti mobiliajame telefone mygtuką ir užfiksuoti, net jeigu ir išskirtinį momentą?
Išskirtinis momentas gali pakliūti ir atsitiktiniam mygtuko spaudėjui. Fotografo specialybė, kaip ir kitos, reikalauja patirties, pastovaus mokymosi, manau, reikia noro atrasti, gebėjimo pamatyti, kas atrodo lyg ir nesvarbu ar neįdomu, ieškoti nesustojant ir tada turėtų gautis „geri dalykai“.
Kaip reaguojate į jaunosios kartos kritiką, kad menas turi būti kitoks?
Man patinka kritika, jeigu ji argumentuota, o atsakyti, koks menas „turi būti“, manau, neįmanoma. Dabar jaunimo mene daugiau bendravimo, daugiau išmąstymo ir šis menas iš žiūrovo reikalauja visapusiškų žinių, pasiruošimo.
Kaip manote, kur link judės fotomenas? Ar išliks fotografo amatas kaip toks apskritai?
Kiekvieno laikmečio skirtingi poreikiai; tai, kas rodoma dabar, anksčiau buvo nesuprantama ar tiesiog nepadoru. Dabar kūryboje susilieja įvairios sritys: tyrinėjimas, vaizdas, garsas, įvairios technologijos. Fotografijos ratas sukasi - nemažai fotografijos mylėtojų vėl grįžta prie senųjų technologijų, atranda fotografiją iš naujo. Dabartinės technologijos tobulėja tiesiog šuoliais, bet žmogus už fotoaparato, manau, dar ilgai bus reikalingas.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekai padovanojot solidžią savo darbų kolekciją. Kodėl?
Klaipėdos fotografijų ciklą pradėjau fotografuoti dar praėjusiame amžiuje. Bibliotekai padovanojau dokumentuotą skaitmeninių failų kolekciją, ji pasiekiama tiek skaitytojui, tiek menotyrininkui. Mano sustabdytos akimirkos jau tapo istorija ir dabar tiesiog būtų sudėtinga atkurti praeitį. Noriu išleisti fotoalbumą, tačiau tam reikia lėšų. Ieškau leidėjų ir rėmėjų, manau bendradarbiaujant, knyga pasieks skaitytoją.
Kodėl renkatės fotografuoti tuščią miestą? Juk dabar taip modernu rodyti gyvenimą tokį, koks yra: chaosas, skubėjimas, spalvinis triukšmas ir t.t., o pažvelgus Jūsų fotografijas viskas dingsta, paskęsta rūke, lieki vienas su savo miestu.
Miestas išsirinko mane dėl to, kad čia gyvenu ir jį jaučiu, čia daug išgyventa, daug patirta – tai meilė ir duoklė šiai vietai. Kad pajausti jūrinio miesto dvasią, rinkausi rudens ir pavasario laiką: kai miestas apsigaubia ūku, kai medžiai beveik be lapų, kai dramatiška šviesa, kai mažiau mašinų. Todėl senamiestis mano fotografijose labiau „be žmonių“, rečiau sutinkamas praeivis, tada miesto architektūra išsigrynina, leidžia save fotografuoti. Realizuojant šį sumanymą, niekur nepaskubėsi, reikia būti tinkamu metu iš anksto numatytoje vietoje, kad žiūrovas pajaustų tai, ką pajautėte Jūs.
Viena menotyrininkių užsiminė, jog apsistojote Klaipėdos senamiestyje, ieškodamas kūrybinių impulsų. Kiek tame yra tiesos?
Mano sumanymas buvo fotografuoti Klaipėdos architektūrą, todėl pasirinkau senamiestį, nes tai -seniausia istorinė miesto dalis. Aš iš tiesų apsigyvenau senamiestyje, kad jį nufotografuočiau. Esu įsitikinęs, tik čia nuolatos gyvenant, įmanoma suprasti kuriuo metu tinkamas laikas fotografuoti. Visas Klaipėdos senamiestis man yra įdomus, stebiu jį ir fotografuoju skirtingais metų laikais, todėl, einant į miestą, fotoaparatas visada su manimi. Kad kadre nebūtų trukdančios informacijos tenka išties nemažai išlaukti, būtina „sugauti“ šviesą, ir atrasti svarbiausia – išgrynintą senamiesčio architektūrą ir miesto būseną.
Tikėtina, kad per visą savo kūrybinį kelią išbandėt ne tik architektūrinį peizažą. Kokius žanrus dar esant įvaldęs?
Fotografavau įvairiose srityse: ir portretą, ir peizažą, buvo laikas, kai buvau paniręs į makro fotografiją. Dirbau fotostudijoje, fotoreporteriu laikraščiuose, o šiuo metu užsiimu reklamine, daiktų ir natiurmortų fotografija. Šis darbas reikalauja ypatingo susikaupimo, tam tikros technikos ir dažnai suteikia atradimo džiaugsmą.
Ar miesto fotografavimas jau galutinė stotelė, ar turit idėjų, planų į pasaulį pažvelgti bei mums jį parodyti dar kitu rakursu?
Tai tikrai nepaskutinė stotelė, noriu padirbėti gatvės fotografijoje, praplėsti žinias portreto srityje, dar yra projektiniai darbai, ir gyvenimas vis kažką „noriai“ koreguoja.
Ko palinkėtumėte žurnalo „Lietuvos pajūris“ skaitytojams? Gal jie, eidami jūsų pėdomis, galėtų Klaipėdą atrasti iš naujo?
Linkiu ieškoti ir patirti atradimo džiaugsmą, atrasti savą kelią.
Kalbino Žydrūnė Jankauskienė
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą
Galerija (500)
Teikiamos paslaugos (8)
15
Nekilnojamo turto ir įvairių teritorijų fotografavimas iš drono.
Galutinė kaina derinama įvertinus užsakovo pageidavimus.
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Kaina nuo 80 € už projektą
15
Fotografavimas fotostudijoje arba sutartoje vietoje.
Galutinė kaina derinama įvertinus užsakovo pageidavimus.
Kaina nuo 70 € už projektą
15
Sukurkime portretą kartu - atviras, patikimas, linksmas, solidus.
Fotografavimas fotostudijoje arba sutartoje vietoje.
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Kaina nuo 60 € už projektą
15
Galutinė kaina derinama įvertinus užsakovo pageidavimus.
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Kaina nuo 100 € už projektą
15
Fotografavimas fotostudijoje arba sutartoje vietoje.
Galutinė kaina derinama įvertinus užsakovo pageidavimus.
Kaina nuo 100 € už projektą
15
Galutinė kaina derinama įvertinus užsakovo pageidavimus.
Redaguotas fotografijas pateikiu per 1-3 darbo dienas.
Kaina nuo 100 € už val.
15
Taikomoji fotografija
Parduodami autoriniai fotografiniai darbai.
Galiu sukurti fotografiją pageidaujama tema.
Fotografijų kaina, formatas, rėminimas derinami individualiai.
Kaina nuo 150 € už vnt.
15
Baldų fotografavimas
Fotografavimas fotostudijoje arba sutartoje vietoje.
Galutinė kaina derinama įvertinus užsakovo pageidavimus.
Kaina nuo 100 € už projektą
- Lankytojų: 5 149
- Gauta skambučių: 248
- Gauta lankytojų laiškų: 85
- Paspaudimų ant nuorodų: 224
Robertas
Tapatybė patvirtinta
Klaipėda, +50 km aplink
Sukurtas: 2018-05-26Jungėsi: prieš 7 val.
PRO
+370 669 04457
Skambučiai peradresuojami paslaugų teikėjui
Teirautis (chat)
Žiūrėti svetainę
Rašyti atsiliepimą
Robertas paveikslavo mūsų namus, darbas atliktas kūrybiškai ir greitai!
Rezultatas pranoko lūkesčius!
Pačios geriausios rekomendacijos!