Daiva Vietrinienė, psichoterapeutė, supervizorė, porų terape

♦Geštalto psichoterapeutė, porų terapeutė, supervizorė, baigusi Vilniaus ir Rygos Geštalto institutą. Lietuvos Geštaltinės psichoterapijos asociacijos ir Europos Geštaltinės psichoterapijos asociacijos narė (LGPA ir EAGT). Baigiau šeimos ir porų terapijos, Kūno terapijos, darbo su traumomis ir krizinėmis situacijomis, psichodramos, darbo su klientais internetu specializacijas.

♦ VŠĮ Neuromedicinos institute studijavau įsisąmoninimu grįstą kognityvinė ir elgesio terapiją, mindfulnes mokymus.

♦ Taip pat esu sertifikuota koučingo specialistė (Coaching development, Anglija), sertifikuota ICTA (International Coach and Trainer Association) Professional Master Coach ir sertifikuota NLP trenerė - ICTA Trainer of NLP.
Baigusi Dr. K. Narancho, Eneagramos charakterių psichologijos vystytojo, tarptautinę SAT mokymų programą (800 val. ).

♦22 metų vedu viešus seminarus ir organizacijoms bei įmonėms.

♦ Konsultuoju poras, vedu terapines grupes, dirbu su individualiais klientais.
♦ Konsultuoju lietuvių ir rusų kalbomis.

♦ Mano stiprus įsitikinimas: ,,KAD IR KAIP SUNKU BŪTŲ BUVĘ VAKAR, VISADA GALI ŠIANDIEN PRADĖTI IŠ NAUJO”.
♦ Kaip Geštalto terapeutė tikiu, kad potencialiai kiekvienas žmogus turi visas galimybes, būtinas spręsti sunkumus ir problemas. Tačiau kartais žmonės užstringa ir jiems reikalinga pagalba. Todėl padedu žmogui (klientui) aiškiau pamatyti savo situaciją, pamatyti save, kaip situacijos dalį ir pabandyti atrasti naujus sprendimus arba būdus, kaip elgtis su šiais sunkumais.

♦ Problema, apie kurią kalba klientas, žiūrima situacijoje ,,čia ir dabar“. Svarbu pastebėti, kaip kliento konfliktas ,,gyvena“ dabar, kaip pasireiškia kūne ir emocijose, nežiūrint į tai, jog tai buvo vaikystės problema. Klientas kalba apie savo skausmą ,,čia ir dabar“. Terapijos tikslas – mokytis atpažinti, pastebėti tuos įpročius ir kartu padėti klientui įsisąmoninti, jog jis gali reaguoti ir elgtis kitaip. Būti savimi – tai nuolatos stengtis atrasti naujus buvimo būdus besikeičiančiame pasaulyje.

♦ Geštalto terapija fokusuojasi į procesą, į nuolatinį žmogaus (kliento) prisitaikymą prie savo aplinkos. Tas prisitaikymas nepertraukiamai keičiasi. Geštalto terapijoje atrasti ,,kaip?“ yra svarbiau nei ,,kodėl?“. Geštalto terapeutas bando atgaivinti tai, kas kliento psichikoje sustingo dėl auklėjimo būdo ar traumuojančios patirties, ir nepavyko užbaigti ar išspręsti šių sudėtingų situacijų. Tai dar vadinama neužbaigtu Geštaltu.

♦ Geštalto psichoterapijos originalumas – išplėsti žmogaus (kliento) galimybių lauką, padidinti jo gebėjimus adaptuotis gyvenime, skirtingose aplinkose, atstatyti žmogaus (kliento) pasirinkimo laisvę.

♦ Geštalto psichoterapija – integralinė: žiūri į žmogų (klientą) kaip į visumą, o neišskaido jo į kūną/protą, mintis/jausmus arba sąmoninga/nesąmoninga…, o taip pat neatskiria jo nuo aplinkos ir santykių su kitais. Žmogus – tai orkestras, kuriame visų instrumentų skambėjimas susilieja į vieną muzikinį kūrinį.

♦ Spaudžiamas kitų žmonių ir socialinių normų žmogus nepriima kai kurių savo asmenybės aspektų, pvz.: sulaiko savo emocijas, ,,pamiršta“ apie svarbius savo organizmo poreikius, maskuoja jausmus, kuriuos gali pasmerkti kiti žmonės, neišnaudoja daugybės savo galimybių… Geštalto terapija koncentruoja pastangas sugrąžinti žmogui jo vientisumą.

♦ Geštalto terapijoje sveikas žmogus – tas, kuris suvokia savo vientisumą ir moka kūrybiškai prisitaikyti prie jį supančios realybės, vietoj to, kad pabėgtų į fantazijų pasaulį. Geštalto terapijos esmė atsispindi F. Perlzo žodžiuose: ,,Integracijos pabaigos nėra, visada yra galimybė augti”.