Kūryba padeda gyventi

Kūryba padeda gyventi

Dalia Kirkutienė Dalia Kirkutienė parašė temoje „Asmeninis tobulėjimas“

Kokią vietą jūsų gyvenime užima kūryba? Kalbu ne apie tas profesines aukštumas ir ne apie genialumą, kalbu apie paprastą kasdienę, netgi primityvią kūrybą. Gal nedaugelis susimąsto, kokią didelę dalį laiko ji užima mūsų kasdienybėje.


Kiti numos ranka – niekai, nėra kada svaičioti apie tokius niekus.. Tačiau kasdieniai veiksmai – aprangos suderinimas, stalo serviravimas, maisto gaminimas ir pateikimas, namų tvarkymas – tai kūrybiniai procesai. Kokia šio proceso nauda? Tarkime, mes nutarėme šeimai išvirti sriubą: apmąstome kokius rinksimės produktus (kūrybinis procesas ) + stengiamės juos gražiai supjaustyti (kūrybinis procesas) + skaniname įvairiais priedais (kūrybinis procesas) + sugalvojame, kaip gražiau pateikti (kūrybinis procesas) = skani sriuba, soti ir laiminga šeima, malonus bendravimas. Abrahamas Haroldas Maslovas (Amerikos psichologas) prieš penkiasdešimt metų žmogaus poreikius suskirstė į penkias pakopas.


Maslovo poreikių piramidė:

  1. Pagrindiniai fiziologiniai poreikiai.
  2. Saugumas.
  3. Socialiniai santykiai(priklausymas ir meilė).
  4. Socialinis pripažinimas(vertinimas).
  5. Saviraiška(transcendencija).

Sunkmetis daugelį nubloškė į žemiausias pakopas – pirmiausia rūpinamės savo fiziologiniais poreikiais. Tačiau sunkiai ar lengvai gyvename, tik galime pasirinkti, ar tai darysime su šypsena veide, ar būsime susikrimtę, paniurę ir pikti. Kūryba yra tai, kas padeda žmogui būti laimingesniu.


Meno terapijos poveikis

Dabar jau nėra naujiena tokia sąvoka kaip „meno terapija“. Ji taikoma gydymui, žmonių psichologiniam balansui atstatyti. Pirmasis šį terminą panaudojo 1938 m. anglų kilmės dailininkas Adrianas Hillas. Pastebėjęs, kad sunkiems ligoniams, kurie buvo persunkti liūdesio ir prislėgti, pasiūlius piešti, po kelių tokių seansų pagerėjo ne tik nuotaika, bet ir savijauta. Būdami gerai nusiteikę, linksmi, mes galime, rodos, „kalnus nuversti“. Kartais tik vienas geras žodis, nepažįstamojo komplimentas, suteikia jėgų visai likusiai dienai, o visos problemos sprendžiasi greičiau ir lengviau. Pats to nejausdamas, savo gerą nuotaiką dalini kaip dovaną kitiems. Iš tiesų, tai – dovana.


Stebuklingieji laimės hormonai

Japonų sveikos gyvensenos knygoje, radau tokią sąvoką, kaip „laimės hormonai“. Mūsų organizmas, tobuliausias gamtos tvarinys – sugeba išskirti laimės hormonus (neurologai jų aptikę apie šešiasdešimt), kurie veikia ne tik mūsų smegenis, bet ir visą organizmą. Juos gamina mūsų smegenys. Laimės hormonai (pats veikliausias jų – beta endorfinas) gydo mūsų organizmą ir slopina priešingai veikiantį, streso išprovokuotą, sukeliantį ligas hormoną – noradrenaliną. Pacituosiu Shigeo Haruyamos, medicinos mokslų daktaro, praktikuojančio Vakarų ir Rytų medicinos pasiekimų sintezę – „Laimės hormonai gerina atmintį, mažina agresyvumą tarp žmonių, skatina veiklumą, stiprina ištvermę ir kūrybingumą. Neperdėsiu sakydamas, kad išsiskyrusių laimės hormonų kiekis lemia, ar žmogaus veikla pasisuks teigiama, ar neigiama kryptimi.“


Kūrybos laimė

Išvada seka paprasta – norint būti sveiku ir laimingu reikia stengtis, kad padidėtų laimės hormonų kiekis. Taigi, savo kūrybos pagalba, mes tampame laimingesni, sveikesni ir galime tikėtis ilgiau išlikti jauni. Mes visi skirtingi, skiriasi ne tik mūsų norai, bet ir galimybės, ir poreikiai. Meninė saviraiška mums padeda suvokti ir pažinti patį save. Jos pagalba, mes galime bendrauti universalia, visiems suprantama kalba. Kurdami mes pasakojame apie savo jausmus ir perteikiame savo gyvenimo sampratą. Išliejame tas emocijas, kurias būtų sunku išreikšti žodžiais. Galų gale užsimirštame, atsitraukiame nuo mus slegiančių rūpesčių, atsipalaiduojame ir kartais, visai netikėtai, žiūrėk, ir randame sprendimą, vienokiai ar kitokiai problemai išspręsti. Kūryba suteikia didelį pasitenkinimą ir pilnatvės jausmą. Jei dabar kas nors pagalvojote – „aš ne prie meno“, tai galiu užtikrinti – jūs labai klystate. Apie tai, kaip galėtumėte nustebinti save ir aplinkinius parašysiu kitame straipsnyje.

Apie autorių

Dalia Kirkutienė

Baigusi VDA, tekstilės specialybę. Dailininkų sąjungos narė. Dalyvauja parodose, pleneruose, rengia personalines parodas. Tai savito braižo tapytoja. Dailininkės tapybos darbai unikalūs, neturintys analogų. Sodrių spalvų, savita kvadratėlių dėliojimo technika atlikti darbai, leidžia autorei perteikti nuotaikas ir paveikslų temas. Prisodrintos nuotaikos, lietuviški motyvai – visa tai profesionalios dailininkės kūryba.

Komentarai

Prisijunkite

Norėdami komentuoti, turite prisijungti arba užsiregistruoti.