Netektys, traumos, tuštuma. Kodėl taip nutiko man?lt/ru/pl

Esu individualiosios psichologijos konsultantė, dramos terapeutė ir konsteliatorė. Dirbu su vaikais, paaugliais ir suaugusiaisiais, vedu individualias konsultacijas ir grupes.

https://vilkolaime.lt/

Taip pat dirbu socialine darbuotoja su psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis. Ši patirtis padeda atsižvelgti į kasdienius sunkumus: darbą, rūpinimąsi savimi, santykius su artimaisiais ir pagalbos prieinamumą. Dalijuosi žiniomis, padedu susigaudyti, kur, kada ir į kokį specialistą kreiptis. Jei reikalinga pagalba viršija mano kompetenciją, padedu suprasti, kur jos ieškoti toliau.

Į mane galima kreiptis išgyvenant netektį, skyrybas, skaudžių ar trauminių patirčių pasekmes, jaučiant tuštumą, gėdą, kaltę ar pyktį. Taip pat tada, kai sunku sutarti su artimaisiais, nuolat nusileidi, bijai nuvilti arba po pokalbio vis galvoji, ką turėjai pasakyti kitaip. Kreiptis gali ir tada, kai kol kas težinai: „Man blogai, bet nesuprantu, kas su manimi vyksta.“

Mano darbe svarbią vietą užima dramos terapija. Kartais apie savo sunkumus jau esi daug kalbėjęs, tačiau atsidūręs pažįstamoje situacijoje vėl nutyli, supyksti ar sutinki su tuo, ko nenori. Susitikime galime tą situaciją atkurti ir sustoti būtent ties ta akimirka: ką norisi pasakyti, kas sulaiko, kaip reaguoja kūnas, kokio atsakymo bijai.

Dramos terapijoje pasitelkiame vaidmenis, istorijas, vaizduotę, judesį ir daiktus. Galima pasirinkti tavo savijautą atspindintį daiktą, išdėlioti santykius erdvėje, sukurti trumpą istoriją ar išbandyti pokalbį, kuriam dar nesiryžti. Vaidinimo patirties nereikia. Kiekvieną užduotį aptariame ir pasirenkame pagal tai, kas tau tuo metu priimtina.

Pavyzdžiui, jei sunku atsisakyti, galime suvaidinti konkretų pokalbį ir išbandyti kelis atsakymus. Jei sunku suprasti savo jausmus, galime suteikti jiems balsą ar vaidmenį ir patyrinėti, ką norėtų pasakyti pyktis, baimė ar nuovargis. Po užduoties aptariame, ką pastebėjai ir ką norėtum išbandyti kasdienybėje.

Su vaikais dirbu per žaidimą, pasakas, piešinį ir vaidmenis. Vaikui gali būti sunku paaiškinti, kodėl nenori į mokyklą ar pyksta grįžęs namo. Kurdamas istoriją ar pasirinkdamas veikėją jis gali parodyti, kas jį gąsdina, liūdina, ko norėtų iš suaugusiųjų. Pagal poreikį įtraukiu tėvus: aptariame situacijas namuose ir ieškome, kaip atsiliepti į vaiko sunkumus.

Paaugliams svarbu turėti vietos kalbėti savais žodžiais, taip pat ir pasakyti: „Nežinau“ ar „Nenoriu apie tai kalbėti.“ Dramos terapijos užduotys leidžia pradėti nuo išgalvoto veikėjo, situacijos ar muzikos sukelto vaizdinio. Iš ten galime pereiti prie to, kas rūpi pačiam paaugliui: santykių, vienišumo, spaudimo mokytis, baimės suklysti ar nepritapti. Bendruose susitikimuose su tėvais nagrinėjame, kur pokalbis nutrūksta ir kaip galėtumėte geriau išgirsti vienas kitą.

Išgyvenant netektį skiriame laiko prisiminimams, ilgesiui, pykčiui ir neišsakytiems žodžiams. Jei norisi, galima parašyti laišką, pasitelkti svarbų daiktą ar sukurti prisiminimo sceną. Kartu kalbamės apie tai, kaip gyveni dabar: kas sunkiausia rytais, ko labiausiai trūksta vakare, su kuo gali pasidalyti savo skausmu.

Grupėse per bendras istorijas, vaidmenis ir situacijas galima pastebėti savo bendravimo įpročius. Galbūt lauki, kol tave pakvies, nors norėtum prisijungti, arba pasirūpini visais, tačiau pats pagalbos neprašai. Čia galima išbandyti, kaip jautiesi užimdamas daugiau vietos, išsakydamas norą ar priimdamas kito žmogaus palaikymą.

Konsultacijose remiuosi A. Adlerio individualiąja psichologija, fenomenologiniu ir sisteminiu požiūriu. Domiuosi tavo patirtimi, santykiais šeimoje, tuo, ko išmokai tikėtis iš kitų ir reikalauti iš savęs.

Susitinkame gyvai Vilniuje arba nuotoliu, lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.